Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 40 (916), 2010 lapkričio 12 d. > Muzika > Platesniu žvilgsniu
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Platesniu žvilgsniu


Apie sakralinės muzikos komponavimo principus


Violeta Tumasonienė

Share |
Grigališkojo choralo neumos
Kiekvieno darbo pradžia yra idėja, inspiracija, poreikis. Prieš daugiau nei dešimtmetį (1999) sumanytą idėją surengti pirmąją Tarptautinę muzikos teorijos konferenciją „Muzikos komponavimo principai“ inspiravo poreikis paskatinti susidomėjimą komponavimo teorija, kad ji leistų geriau susikalbėti kompozitoriams, muzikologams ir klausytojams.

Pasak konferencijos vadovo kompozitoriaus ir muzikologo Rimanto Janeliausko, idėja brendo bent du dešimtmečius jam dėstant LMTA Kompozicijos katedroje. Per tą laiką susiformavo naujas požiūris į kompozitoriaus kūrybos problemas, buvo atrasti svarbiausi naujosios muzikos komponavimo principai. Tad kasmet pasirenkamos naujos potemės rodo bendro muzikinio ir kultūrinio klimato Lietuvoje poreikį.

 

Kompozitoriaus ir muzikologo požiūris į muzikos teoriją skiriasi: pirmajam svarbiau „kaip“, o antrajam - „kas“. Kaip pastebi patys rengėjai, toks požiūris egzistavo nuo amžių ir turi istorinę tradiciją, o šiandien aktuali tampa ir specializacija. Praktinė dalis - tai meistriškumo kursai, o teorinė - pranešimai. Taip pat įterpiamos popietės priklausomai nuo temos, o viena jų yra tradicinė, skirta M.K. Čiurlioniui.

 

Per dešimtmetį konferencijos dalyvių ir bendradarbių ratas išaugo iki daugiau nei dviejų dešimčių šalių ir regionų. Jie atstovavo kelioms dešimtims pasaulio mokslo ir muzikos įstaigų, universitetų, koledžų, konservatorijų, akademijų.

 

Šių metų konferencija, vykusi spalio 20-22 d., buvo skirta sakralios muzikos komponavimo principų aktualizacijai ir palietė įvairius ne tik muzikos, bet ir kultūros bei religijos aspektus. Šios temos potemės - muzikos, kaip komponavimo objekto, sąvoka; jos sakralumo ir pasaulietiškumo ženklai ir komponavimo ypatybės; sakralios muzikos vieta liturgijoje ir už jos ribų. Su šia tema buvo susijusios trys popietės: meistriškumo pamoka su grigališkuoju choralu - atvira repeticija Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, ją vedė kunigas iš Poznanės Mariuszas Bialkowskis, giedojo „Schola Gregoriana Vilnensis“ (bei Šv. Mišios Šv. Kazimiero koplyčioje); antra popietė vyko M.K. Čiurlionio namuose, čia skaityti du pranešimai apie lietuvių genijaus muziką. Tai - Dariaus Kučinsko (KTU) pranešimas „M.K. Čiurlionio religinė muzika“ bei Rimanto Janeliausko „Neatpažintas M.K.Č. preliudų ciklas“, kurio nepaprastai pakylėtą atlikimą pirmąkart išgirdome paskambintą paties pranešimo autoriaus; popietėje dalyvavo pianistė Birutė Vainiūnaitė. Trečia popietė - tai vargonų muzikos vakaras Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur greta H. Schneidemanno, J.S. Bacho, A. Heillerio, H. von Herzogenbergo kūrinių buvo atliktos ištraukos iš Klagenfurto vargonų tabulatūrų. Vargonavo svečias iš Vienos Manfredas Novakas.

 

Sakralinės muzikos, kaip komponavimo objekto, sąvokos, jos sakralumo ir pasaulietiškumo ženklus savo mintimis siekė atskleisti jau minėtas M. Novakas, atkreipęs dėmesį į II Vatikano susirinkimo ir šiuolaikinio kompozitoriaus situaciją ir ieškojęs atsakymo, ar šios dvi radikaliai skirtingos pozicijos gali rasti bendrus sprendimus. Kunigas Vilius Sikorskas (VDU) nagrinėjo Romos Katalikų Bažnyčios muzikos tradicijos svarbą krikščionio tikėjimo raiškai, atkreipdamas dėmesį į giesmę kaip viso liturginio sambūrio bendruomeniškumo išraišką ir tikėjimo patirties instrumentą; buvo pateikti pranešėjo prieš metus atlikto kiekybinio ir kokybinio šios problemos tyrimo rezultatai, kurie patvirtino bažnytinės muzikos svarbą krikščionio tikėjimo raiškai.

 

Graikijos bažnytinė muzika buvo pristatyta vienu seniausių ir tiksliausių XVIII a. Tenos vyskupo Kyrilloso Marmarinoso sudarytu „Visų žymių Graikijos bažnytinės muzikos kompozitorių“ katalogu. Pranešėjas Achilleas Chaldaiakis (Atėnų universitetas) nagrinėjo santykį tarp trijų minėto šaltinio variantų, aptarė jų istorinę, meninę bei estetinę reikšmę ir iliustravo gyvo giedojimo pavyzdžiais.

 

Izabela Bogdan (A. Mickevičiaus universitetas, Poznanė) nagrinėjo vestuvinę muziką, sukurtą Prūsijos kunigaikštystėje, ypač trijuose Kenigsbergo miestuose - Altstade, Kneiphofe ir Löbenichte - XVI ir XVII a. sandūroje. Pranešėja nagrinėjo įdomų reiškinį, jungiantį sakralinius ir pasaulietinius aspektus liuteronų tradicijos kontekste, kuriame nepabrėžiamas sakramentinis vestuvių charakteris.

 

Luigi Verdi (Šv. Cecilijos konservatorija Romoje) savo pranešime lygino dvi su W.A. Mozarto stojimu į Bolonijos filharmonijos akademiją rengimusi egzaminui susijusias antifonos parašymo versijas (1770). Konkursinę versiją parašė tėvas Martini (Mozarto mokytojas), o mokinys ją nukopijavo. 14 metų genijus nežinojo visų bažnytinio kontrapunkto taisyklių; nuo to laiko šis epizodas minimas kaip juokingiausias ir paradoksaliausias iš pasakojimų apie Mozartą. Prelegentas demonstravo faksimiles ir jas komentavo. Turėjome unikalią progą išvysti Mozarto natų rašmenis.

 

Liturginės tradicijos aspektas šiuolaikinių žanrų kūryboje Ukrainoje buvo įvairiais aspektais atskleistas pranešėjos Jelenos Zinkevič (Ukrainos nacionalinė muzikos akademija): nuo dvasinio pobūdžio kūrinių pagal kanoninius tekstus lotynų ir senąja slavų kalbomis iki bažnytinių apeigų įtakos muzikos kūrinių formai, struktūrai, etc.

 

Alfonso Motuzo (VDU) tyrimo pagrindas - katalikų liaudies pamaldumo praktikų Lietuvoje muzika; autorius teigia, kad ši muzika yra savita lietuvišku charakteriu ir nutolusi nuo kitų tautų tradicijos. Pranešimas buvo iliustruotas gyvai atliktais muzikos pavyzdžiais.

 

Antrąją konferencijos dieną buvo nagrinėjamos sakralinės muzikos komponavimo ypatybės. Mariuszas Białkowskis (Paderewskio muzikos akademija Poznanėje) nagrinėjo grigališkųjų kompozicijų melodijos aspektus: melodijos kompozicijos struktūrą, modalumą, grigališkąsias formules, progresijas, dialogus, moduliacijas, melodinio balanso efektus melizminio stiliaus kompozicijose. Pranešėjas yra vedęs vasaros mokymus benediktiniškosios tradicijos grigališkojo choralo giedotojams ir pagarsėjęs aiškiu ir lakonišku minčių dėstymu bei nuoseklumu. Mylimas ir gerbiamas visos Lietuvos choralistų mokytojas ir bičiulis pakvietė visus į IX tarptautinį grigališkojo giedojimo kongresą kitais metais (AISCGre) Poznanėje.

 

Grigališkojo choralo mistagoginį aspektą filosofiniu požiūriu atskleidė Milda Paulikaitė (KTU), išryškindama šios muzikos ryšį su bibliniu Dievo žodžiu, kurio retorika nulemia visas grigališkojo giedojimo tradicijos charakteristikas ir tampa liturginiu ir religiniu veiksmu.

 

Bizantijos psalminę notaciją iš himnologinių sticherarinio idiomelo kategorijos pavyzdžių nagrinėjo Demetrios Balageorgosas (Atėnų universitetas), pranešime analizei pasirinkęs sticherono „Prisikėlimo diena“ VIII a. poemos himną.

 

Šio sticherarinio idiomelo muzika buvo pristatyta diachroniškai, atlikta analizė ir lyginimas su G.N. Patrono bei Chrysafiso (jaunesniojo) kompozicijomis. Pabaigoje buvo svarstoma apie syntomos (trumposios) ir argi (lėtosios) tradicijų koegzistenciją sticherarinėje melopėjoje, būdingą P. Peloponnisioso ir L. Protopsaltiso kūriniams.

 

Danutė Kalavinskaitė (LMTA) aptarė litanijos kaip katalikų maldingumo žanrą ir jos ypatybes kaip bažnytinės maldos bruožus, jos išdailas muzikos istorijoje bei panaudojimą lietuvių šiuolaikinėje muzikoje - A. Briliaus, A. Martinaičio, O. Narbutaitės sukurtose litanijose.

 

Psalminio meno muzikos kalbą bizantinių ir pobizantinių kompozitorių kūriniuose pristatė Gregoriosas Anastasiou (Atėnų universitetas), išnagrinėjęs įvairias technikas, muzikaliai aprašančias nuodėmę, mirtį, prisikėlimą bei reikšmes, susijusias su vieta, laiku, spalvomis ir pan. Taip pat mėginta aprėpti psalmių melopėjos evoliuciją nuo XIII a. asketiškumo iki XVIII a. impresionizmo.

 

Toliau psalmių temą, tik kitu aspektu, pratęsė Violeta Tumasonienė (LMTA), išryškindama jose biblinio Žodžio ir muzikos išraišką. Buvo analizuojamas Mindaugo Urbaičio kūrinys „Celebrabo te, Domine“ lotyniškais šešių biblinių psalmių tekstais, ypač išskiriant žodžio „Domine“ (Viešpatie) muzikinį įkūnijimą. Šiuo aspektu analizuoti A. Šenderovo „Paratum cor meum“ lotyniškais penkių psalmių tekstais bei A. Martinaičio „Sefer Zykaron“ dviejų psalmių hebrajiškais tekstais.

 

Trečia konferencijos diena buvo skirta Sakralinei muzikai liturgijoje ir už jos ribų. Bogumiłos Mikos (Silezijos universitetas Katovicuose) pranešimo tikslas buvo apibūdinti Marijai skirtus XX a. lenkų muzikos kūrinius ir paaiškinti, kaip jie įaugo į tradiciją ir kaip juos įkvėpė teologinis pagrindas: nuo įkvėpimo iki komponavimo.

 

Išsamus Dominico Wellso (Durhamo universitetas, Jungtinė Karalystė) pranešimas „Giedant tą pačią giesmę: sakralinės/pasaulietinės ribos peržengimas Jameso MacMillano mišiose“ turėjo tikslą išanalizuoti ir nušviesti šiuos saviraiškos pavyzdžius bei aptarti būdus, kurie galėtų sujungti sakralinį ir pasaulietinį pradus.

 

Marta Szoka (Lodzės MA) aptarė sakralinės vargonų muzikos repertuaro koncepcijos galimus būdus, tyrinėjo šiuolaikinės vargonų muzikos situaciją nusakančius veiksnius, atsižvelgė į kultūrinį, religinį ir etninį pliuralizmą, ypač postmodernizmo paradigmos kontekste.

 

Nauju žvilgsniu į Bizantijos muziką XX a. Rumunijos kompozitorių kūriniuose pažvelgė Bianca Temes (Klužo MA, Rumunija). Ji pateikė duomenų apie bizantiškojo choralo integraciją į pastarojo amžiaus rumunų instrumentinę muziką.

 

Gausiais sakraliais vaizdais buvo iliustruotas nuoseklus Olgos Osadchajos (Volgogrado valstybinis menų institutas) pranešimas „Sakralinė erdvė Igorio Vorobjovo „Requiem“.

 

„Nuo Pendereckio iki Mykietyno. Apie naujųjų Lenkijos pasijų muziką“ kalbėjo Ewa Kowalska-Zajac (Lodzės MA). Apžvelgusi K. Pendereckio „Passio et mors Domini nostri Jesu Christi secundum Lucam“, K. Knittelio „Pasiją pagal Matą“, P. Mykietyno „Pasiją pagal Morkų“ ir dar du projektus, pranešėja įžvelgia diskusijų apie žanro padėtį naujo šimtmečio pradžioje galimybę ir verčia susimąstyti apie sąvokos „sakralinė muzika“ esmę.

 

Ivanas Moody (Lisabonos naujasis universitetas, Portugalija) savo pranešimą „Arvo Pärtas: dvasingumo, muzikos ir teksto aspektai“ grindė specifiniu kompozitoriaus santykiu su ortodoksiniu dvasingumu, siedamas muziką su jos teologiniu pagrindu, ir kritikavo paviršutiniškus šio kompozitoriaus muzikos vertinimus.

 

Konferencijos pranešimų gausą iliustravo dar šeši stendiniai pranešimai. Konferencija išsiskyrė retai, o Lietuvoje - pirmąkart gvildenama tema ir tuo, kad apėmė svarbiausius komponavimo principus nuo jų ištakų iki dabarties. Neapsiribota vien tik istoriniais, teoriniais, metodologiniais sakralios muzikos komponavimo aspektais: bandyta ieškoti giliau ir esmingiau. Žinoma, visuomet trokštame dar „giliau“, bet tai gali reikšti, kad reikia šią temą judinti ne kartą per 10-20 metų, bet kartą per kelerius metus. Ir kartu su visa Bažnyčia!


„7 meno dienos“ Nr.40 (916), 2010-11-12

Versija spausdinimui

Komentarai

tRFZGvLGkdwptFQcE, 2012-08-13 21:28

Iš tikrųjų tai straipsnis išėjo per ilgas kaip blougi, todėl padalintas į tris dalis kitose dviejose bus ir daugiau pavyzdžių su nuotraukomis, ir atsakyta į klausimą, kodėl būtent dabar sugrįžo New Look

..., 2010-11-17 11:30

Kam idomios tokios valdiskos ataskaitos ministerijai?

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti