Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Lietuvos atlikėjai tarptautinėse „Valtornos dienose“


Remigijus Vitkauskas

Share |
Mindaugas Gecevičius ir Arvidas Klišanas. V. Vidzbelio nuotrauka
Praėjusį birželį Estijoje, Tartu ir Pernu, vyko tradicinės „Valtornos dienos“. Tai unikalus, jau dvidešimtąjį koncertų ciklą skaičiuojantis kasmetinis renginys, kuriame skamba visų laikų ir žanrų muzika, parašyta valtornai.

Suprantama, dienų dalyviai – tik valtornos atlikėjai ir jų akompaniatoriai. Šiais metais dienose dalyvavo valtornistai iš daugelio Europos bei Azijos šalių: Suomijos, Vokietijos, Japonijos, Baltijos kraštų. Lietuvai atstovavo aštuoni muzikai, tarp jų – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro valtornų grupės koncertmeisteris Mindaugas Gecevičius. Solistas mielai sutiko pasidalinti mintimis apie šį vienintelį Europoje, o gal ir pasaulyje renginį.

 

R. V.: Kas ši įdomi valtornistų „fiesta“?

 

M. G.: Iš tikrųjų tai nepakartojama šventė, kurioje esu kviečiamas dalyvauti jau penktą kartą. Renginio dalyviai – valtornistai nuo mažo iki patyrusio scenos meistro. Renginys jungia meistriškumo kursus, solistų pasirodymus ir baigiamąjį „Valtornų choro“ koncertą. Šventėje daugiausia dėmesio skiriama pedagoginiams užsiėmimams, kuriuose dalyvauja ir vaikai, ir didesnę muzikinę patirtį įgiję valtornistai. Šiuos kursus vedė trys pedagogai. Pirmasis – tai vienas žymiausių pasaulio valtornistų, Rygos muzikos akademijos profesorius, ilgametis Latvijos radijo simfoninio orkestro valtornų grupės koncertmeisteris Arvidas Klišanas. Šiais metais jam talkino svečiai iš Suomijos, Sibelijaus muzikos akademijos profesoriai Pasi Pihlaja ir Esa Tapani. Nepaprastai džiugu, kad šie pasaulyje pripažinimą pelniusių valtornos meistrų vedami kursai yra nemokami nei vaikams, nei studentams. Tai įgyvendinama Tartu miesto savivaldybės bei kitų rėmėjų dėka. Dalyviams kainuoja tik kelionė, nakvynė ir maistas, kurie irgi nėra itin brangūs, nes jaunimas už simbolinį mokestį apgyvendinamas bendrabučiuose ar muzikos mokyklos patalpose. Greta mokinių ir studentų į renginį kviečiami patyrę atlikėjai, kurių pagrindinė užduotis dalyvauti soliniuose bei „Valtornų choro“ pasirodymuose.

 

Prieš penketą metų kilo idėja renginį prijungti prie tarptautinių Hanza dienų: trys dienas tobulinamės Tartu, vėliau dar keturias dienas koncertuojame Hanzos dienų renginiuose. Pernai tai vyko Rusijos mieste Novgorode, o šią vasarą grojome Pernu. Šiais metais Lietuvai garbingai atstovavo Kauno valtornų kvartetas.

 

R. V.: „Valtornų choras“?.. Nejaugi valtornistai sustoję ratu traukia dainas apie medžioklę Estijos miškuose?

 

M. G.: Tai nepaprastas kolektyvas. Jo dalyviai – visi „Valtornos dienų“ muzikantai. Tai ir pypliukai, sunkiai nulaikantys instrumentą rankose, ir žila profesūra, kurių koncertinė ir pedagoginė patirtis kelia didžiulę pagarbą. Taigi, visi jie kartu, lygiomis teisėmis, groja originalius ir aranžuotus kūrinius valtornoms. „Užriaumojus“ keturiasdešimčiai instrumentų – skambesio žodžiais nenusakysi...

 

„Valtornos dienų“ pradininkas, iniciatorius ir pagrindinis organizatorius – Tartu muzikos mokyklos pedagogas Kaido Otsingas. Jis sukviečia visus šventės dalyvius. Tai tikrai energingas pusamžis kolega, jau dvidešimt metų „vežantis“ pagrindinį viso renginio pedagoginį ir koncertinį krūvį.

 

Šventė trunka tris dienas. Rytais vyksta pedagoginiai užsiėmimai meistriškumo kursuose, vakarais „choro“ repeticijos ir soliniai koncertai. Jų valtornistų „fiestoje“ buvo trys, kiekviename skambėjo vis nauja programa. Šįmet choras koncertavo Šv. Jono bažnyčioje ir Tartu Vanemuinės teatro 140 metų minėjimo koncerte lauko estradoje. Per dvi dešimtis metų „Valtornų choro“ repertuaras turėjo gražias galimybes plėstis ir turtėti. Koncerto klausė net pats Estijos prezidentas.

 

R. V.: Supratau, kad tai nėra konkursas, kur dalyviams skiriami apdovanojimai. Ar tarp jaunųjų atlikėjų buvo tokių, kurie išsiskyrė muzikalumu, artistiškumu, techniniais sugebėjimais?

 

M. G.: Apdovanojimų „Valtornos dienose“ nebūna. Muzikantai suvažiuoja pagroti, pabendrauti su kolegomis, užmėgsti naujų kontaktų ir numatyti kitas „Valtornos dienas“. Planuojant išskirtinį entuziazmą rodo gausiausiai šventėje dalyvaujantys vokiečių muzikai.

 

Be abejo, kai suvažiuoja šitiek jaunimo, kai kurie visada būna ryškesni... Šįkart dėmesį patraukė valtornistė iš Tartu Kreete Perandi. Ji tiesiog puikiai solo atliko šiuolaikinio estų kompozitoriaus kūrinį valtornai. Manau, ateityje girdėsime šią atlikėją žymiausiose Estijos (gal ir ne tik) salėse. Puikų įspūdį paliko svečiai iš Vokietijos, vadovaujami Heiko Maschmanno. Jų atvyko net penkiolika. Šios šalies atlikėjų ansamblinis muzikavimas žavėjo, kaip ir kiekvienoje mūsų šventėje.

 

R. V.: Ar šioje šventėje valtornistai vien muzikuoja? Gal čia randa vietos ir atlikimo teorijos bei metodikos paskaitos?

 

M. G.: Šią vasarą greta meistriškumo kursų ir valtornos muzikos koncertų klausėmės teorijos paskaitų, kurias vedė dvi pedagogės iš Talino medicinos akademijos. Užsiėmimuose gvildenti anatomijos, atlikimo fiziologijos klausimai, analizuota kvėpavimo, laikysenos įtaka garso išgavimui ir formavimui, demonstruoti pratimai. Buvo nepaprastai įdomu sužinoti, kaip lemia garsą vienokia ar kitokia sėdėsena, stovėsena.

 

R. V.: Tai buvo dvidešimtasis renginys. Kokia jo raidos tendencija: ar jis turi perspektyvą augti, plėtotis? Istorija rodo, kad ne visos fiestos išgyvena, juolab kasmetinės...

 

M. G.: Tikrai smagu, kad kasmet šventė darosi vis platesnės geografijos ir vis įvairesnė dalyvių amžiumi, ką jau kalbėti apie augantį repertuarą. Šįmet dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – keturiasdešimt. Kuriami realūs ateities planai, apimantys kitas šalis. Pavyzdžiui, kitais metais „Valtornos dienos“ numatomos Lietuvoje, Kaune. Tokį sprendimą nulėmė Hanza šventė, kuri kitąmet vyks būtent čia. Estų organizatoriai turi gražios patirties organizuojant šventę, tad maloniai apsiėmė talkinti kauniečiams.

 

R. V.: Gal papasakotumėte apie savo solinę veiklą šiame renginyje?

 

M. G.: Praėjusiose „Valtornos dienose“ buvau pakviestas atlikti keletą solinių kūrinių, o šįmet teko didelė garbė groti duetus su pasaulyje pripažintu valtornos meistru iš Latvijos, profesoriumi Arvidu Klišanu. Tai mano magistrantūros pedagogas, solidaus amžiaus valtornos fanatikas, kuris iki šiol išlaiko puikią grojimo valtorna formą. Profesorius neseniai atšventė 75-metį, ir tik prieš pusantrų metų pasitraukė iš ilgametės orkestrinės veiklos. Tačiau jis iki šiol nepaleidžia instrumento iš rankų – įrašinėja radijui, koncertuoja solo. Šis tarptautinis bendradarbiavimas paliko neišdildomus įspūdžius.

 

R. V.: Ar repetavote su profesoriumi prieš susitikimą Pernu?

 

M. G.: Groti su profesoriumi talkinant vietinei vargonininkei pradėjome pačią pirmąją dieną, tik atvykę į renginį. Prieš tai kiekvienas kruopščiai studijavome partijas, telefonu aptarėme interpretacijos detales. Esame patyrę profesionalai, groję daug ansamblinės muzikos, tad norimą muzikinį rezultatą pasiekėme gana greitai.

Šis renginys turi ne tik didelę koncertinę ir pedagoginę reikšmę. Jis dvasiškai sujungia valtornos muzikus, skatina ateities planus, įkvepia kūrybinius ieškojimus, propaguoja valtornos muziką visame pasaulyje. Išvykdami jau matome kitų metų „Valtornos dienų“ perspektyvą.

 

R. V.: Galime manyti, kad ši tarptautinė valtornos „fiesta“ yra puikus pavyzdys kitų muzikos instrumentų atlikėjams. Dėkui už pokalbį ir linkiu kuo geriausios sėkmės visiems valtornistams bei gražios šventės kitais metais Lietuvoje!


„7 meno dienos“ Nr.35 (911), 2010-10-08

Versija spausdinimui

Komentarai

dVvUBXVuCVe, 2012-01-08 16:13

A few years ago I'd have to pay somneoe for this information.

Liucijus, 2010-10-10 02:23

Šaunumėlis!

Ausra, 2010-10-08 11:38

Puikus, idomus straipsnelis! Tikrai saunu, kad musu valtornistai taip graziai reiskiasi pasauliniuose renginiuose! SEKMES jiems!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti