| TEATRAS |
|
90-asis Kauno dramos teatro sezonas
Anonsas
7 MD
Eglė Mikulionytė, Jonas Jurašas Nuotrauka iš Kauno dramos teatro archyvo
Rugsėjo 30 d. Henriko Ibseno „Šmėklas“ pristatė režisierius Artūras Areima, spalio 2 d. – Aušros Marijos Sluckaitės „Antigonės Sibire“ premjera, į kurią kviečia Jonas Jurašas, o spalio 16 d. rampos šviesas išvys Agniaus Jankevičiaus statyti Danielio Danis „Akmenų pelenai“.
Nuodėmių ir „gėdų“ dėlionė
Šeimos ir visuomenės drama estetiškame paveiksle – taip režisierius Artūras Areima mato vieną garsiausių dramaturgijos kūrinių – Henriko Ibseno „Šmėklas“. Kotryna Daujotaitė sukūrė scenografiją ir kostiumus, Vladimiras Šerstabojevas – apšvietimą, personažus kuria Aurelija Tamulytė, Tomas Rinkūnas, Dainius Svobonas, Toma Vaškevičiūtė ir Sigitas Šidlauskas.
A. Areimai rūpi melo (mito) tema, jo galia ir atsakomybės problematika, jos vertė (kaina) šiandieninėje visuomenėje (šeimoje). Režisierius nori atidžiau įsižiūrėti į žmonių santykius, slypinčius po tariamai ramiu kasdienybės paviršiumi ir sudėlioti tikrąją šeimos istorijos dėlionę.
Antigonės misija Ilgojoje salėje
Tą pačią savaitę į spektaklį „Antigonė Sibire“ kviečia režisierius Jonas Jurašas. Rezistencinė dvasia, kurią palaiko niekuomet pasaulyje neišnykstantys, vienoje ar kitoje šalyje naujai užgimstantys diktatūriniai režimai, iki šiol gyva ir Jono Jurašo sieloje. Praėjus 70-čiai metų nuo pirmųjų sovietinių trėmimų ir 20-čiai metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, režisieriaus kūrybiniu objektu tapo rezistencinė savimonė, tautos atmintis ir šiuolaikiškos patriotizmo apraiškos. 1972 m. J. Jurašui buvo uždrausta statyti Jeano Anouilh‘o dramą „Antigonė“, kuri tuomet žadino sąsajas su nepalaidotais miško broliais, o dabar tapo naujo draminio kūrinio pagrindu. Jos adaptacijos autorė A.M. Sluckaitė į Anouilh‘o interpretuotą antikinį mitą įpynė lietuvių išeivės Birutės Pūkelevičiūtės „Raudą“ ir kitus poetinės prozos tekstus. Ekspedicija „Misija Sibiras“ ir jos dalyvių dienoraščiai tapo savotišku tiltu, perkeliančiu Antigonės mitą į šiandieną.
Anot J. Jurašo, Antigonės mitas visais laikais brėžė takoskyros liniją visuomenėje tarp tų, kurie visais gyvenimo atvejais sako „TAIP“ sistemai, vidutinybei, saugiai, patogiai egzistencijai, ir tų, kurie drįsta pasakyti „NE“, kai pažeidžiami jų principai. Spektakliu „Antigonė Sibire“ režisieriui rūpi pabandyti atsakyti į klausimą, ar šiandien teatras dar pajėgus sužadinti kolektyvinę atmintį, surasti joje tai, kas esminga žmogaus savimonei? Ar teatrui istorinė atmintis gali būti įkvėpimo šaltinis, ar teatras vis dar gali paversti istorinę ir kultūrinę atmintį esamuoju laiku?
Muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Giedrius Kuprevičius, scenografiją ir kostiumus – Agnė Kupšytė ir Lauryna Liepaitė. Antigonės vaidmeniui pakviesta aktorė Eglė Mikulionytė, šį sezoną tapusi Kauno dramos teatro trupės nare. Spektaklyje taip pat vaidina Liubomiras Laucevičius, Mindaugas Jankauskas, Jūratė Onaitytė, Regina Varnaitė, Milė Šablauskaitė, Gintaras Adomaitis, Egidijus Stancikas, Tomas Erbrėderis, Indrė Patkauskaitė, Neringa Nekrašiūtė, Arūnas Stanionis, Saulius Čiučelis, Mikalojus Urbonas, Eugenija Bendoriūtė. Šios premjeros proga Ilgosios salės fojė bus atidaryta brolių Mindaugo ir Algimanto Černiauskų 1989 m. Sibire darytų nuotraukų paroda. Premjerą išvysime spalio 2, 3, 5 ir 28 dienomis.
Prisiminimai, kuriantys ateitį
Trečiąja šio sezono premjera režisierius Agnius Jankevičius tęsia pradėtą kūrybinę seriją pagal prancūzų dramaturgo Danielio Danis pjeses. Praėjusį sezoną pradėjęs su „Paskutine Diuranų daina“ (pjesė vadinasi „Dir diro daina“), šiemet režisierius savo sceninės raiškos eksperimentams pasirinko dramą „Akmenų pelenai“. Tai, anot A. Jankevičiaus, – prisiminimų drama, kurios veikėjai tarsi iš naujo sapnuodami praeitį kuria gražesnės ateities galimybę. Šamaniški ritualai, pirminių materijų magija ir vaizduotės galia – pagrindiniai spektaklio veikėjai ir kartu sceninės raiškos priemonės. A. Jankevičiaus komanda, tyrinėjanti D. Danis, beveik ta pati: scenografė Laura Luišaitytė ir aktoriai Gabrielė Aničaitė, Inga Mikutavičiūtė, Saulius Čiučelis, Aleksandras Kleinas bei Henrikas Savickis. Šio spektaklio premjera – spalio 16, 17 ir 30 dienomis.
Gyva istorija gyvame teatre
Po intensyvaus premjerų maratono Kauno dramos teatras ims dar intensyviau ruoštis savo 90-ies metų jubiliejaus šventei, kuri įvyks gruodžio 19 d. Ta proga teatrologė Elvyra Markevičiūtė rengia knygą, kurioje pristatys teatro ir šiuo metu rekonstruojamo jo pastato istoriją, taip pat žymiausių Lietuvos teatrologų bei teatro meno vadovų tekstus apie šio teatro reikšmę Lietuvos kultūrai. Teatro fojė jubiliejaus proga bus įrengta KVDT istorijos paroda – istorinę vertę turinčių teatrinių kostiumų, rekvizito, dekoracijų detalių, nuotraukų ir kitų dokumentų ekspozicija. Kartu su šio teatro istoriją kūrusiais režisieriais, rekonstruojamu pastatu ir jame vykusio gyvenimo dokumentais Kauno dramos teatras suteiks galimybę savo žiūrovams pajusti tai, ką kasdien jaučia tik patys teatralai – šiame teatre ne tik gyva visa jo istorija – ji čia šiandien kuriama.
KVDT informacija
„7 meno dienos“ Nr.34 (910), 2010-10-01
|
Komentarai
|
AnonimasBirzelis 2, 2011 16:03</a>Prie ko cia vrinmceistias, neieskokit atpirkimo ozio ten, kur jo n?ra- Kaune ar Jurbarke mokyklu tinklo pertvarka turi spresti savivaldyb?s, o ne vrinmceistias Visos Lietuvos savivaldyb?s paj?gios tai padaryti, o Kaunas (ir Jurbarkas?) -ne. Keistai elgiasi ir straipsnio autor? kabindama kalte viceministrui. Vadovautis reikia dokumentais, o ne pasakymais, kurie dazniausiai b?na iskreipti ir savaip pakomentuoti. O pasakymu persakymas dar labiau viska painioja LMP ir pad?kit Kaunui pertvarkyti mokyklu tinkla, uzuot kazka kaltine ir visus painioje
|
|
|
Susiję numerio straipsniai
Kiti susiję straipsniai
Straipsnio raktažodžiai
|
Skaityti visus 
Rašyti
