Per atidarymą bus parodyta Julijos Gruodienės ir Rimanto Gruodžio filmo „Lieknas“ premjera. Tai pasakojimas apie kaimo keistuolę, kuri pelkėje sukūrė nuostabų parką. Lietuviškų premjerų festivalyje bus ir daugiau. Tai ir Audriaus Stonio filmas „Aš perėjau ugnį“, kuris uždarys festivalį, ir Jūratės Samulionytės „Vilniaus Šanchajus“ – jis bus parodytas konkursinėje Baltijos šalių programoje. Ši juosta atstovaus Lietuvai kartu su J. ir R. Gruodžių „Upe“, Mykolo Vildžiūno „Šarka2“ bei Domanto Vildžiūno „Tikras Garsas Valstybės Atgimimo 1989–1993“. Dar viena lietuviška festivalio programa – „Skalvijos“ kino akademijos studentų dokumentinių filmų programa.

Šių metų VDFF programoje – ir dvi retrospektyvos. Kino kritikė Rūta Oginskaitė parengė Roberto Verbos filmų retrospektyvą. Ją sudarys keturios programos: „Šimtamečių godos“, „Išeinu, kad sugrįžčiau“, „Paskutinė vienkiemio vasara“ ir „Šventėn“. Antroji VDFF retrospektyva pristatys geriausius lenkų režisieriaus Paweło Łozińskio filmus.

Pagrindinė programa

Pagrindinėje festivalio programoje – garsūs pastarųjų metų dokumentiniai filmai. Coco Schrijber filmas „Sumauti pirmadieniai ir braškių pyragaičiai“ („Bloody Mondays and Strawberry Pies“, Olandija, 2008) pasakoja apie nuobodulį ir jo poveikį žmogui. Filmo herojai – 32 metų Volstryto biržos makleris, dykumų klajoklis, Antrojo pasaulinio karo šnipas, laiką tapantis dailininkas ir Brenda Spencer, kuri būdama šešiolikos mokykloje nušovė vienuolika žmonių, nes jai „nepatinka pirmadieniai“. Vidinis nuobodulio kankinamo žmogaus „aš“ prabyla Johno Malkovichiaus balsu ir klausia: „Kiek dar žmonių pasaulyje jaučiasi taip, kaip aš?“ Nuosekliausi dokumentinio kino antiglobalistai Michaelas Winterbottomas ir Matas Whitecrossas filme „Šoko doktrina“ („The Shock Doctrine“, D. Britanija, 2009) remiasi Naomi Klein bestseleriu. Jie atskleidžia katastrofų kapitalizmo mechanizmą: masinių nelaimių įkandin seka puikiai suderinti vyriausybių bei verslo gigantų išpuoliai prieš sugniuždytus žmones ir šalis – stichijos, ekonominės krizės bei karai laikomi puikiomis laisvosios rinkos galimybėmis. Dokumentiniame pasakojime grįžtama iki doktrinos užuomazgų radikaliose Čikagos universiteto profesoriaus Miltono Friedmano teorijose ir paneigiamas mitas, kad globali laisvoji rinka suvešėjo demokratinėje dirvoje.

Festivalio svečias – žymus prancūzų dokumentininkas Nicolas Philibert’as, kurio filmų retrospektyvą VDFF surengė prieš kelerius metus. Konkursinėje programoje jis pristatys filmą „Nenetė“ („Nénette“, Prancūzija, 2009). 1969 m. Borneo salos džiunglėse gimusiai orangutanei Nenetei jau virš keturiasdešimt. Seniausiame pasaulio zoologijos sode „Jardin des Plantes“ ji gyvena ilgiausiai iš visų gyvūnų. Populiarumu niekam nenusileidžiančią senolę per dieną aplanko keli šimtai žmonių.

Konkursinėje programoje bus parodytas ir pernai „Prix Europa“ apdovanotas Paweło Łozińskio filmas „Chemoterapija“ („Chemia“, Lenkija, 2009). Tai neįprastas kolektyvinis vėžiu sergančių žmonių, Varšuvos onkologijos centro pacientų, portretas. Režisierius filmavo tas kelias valandas, kurias jie praleidžia prijungti prie lašelinių su vaistais. Tai apmąstymų ir pokalbių su artimaisiais bei kitais ligoniais laikas, padedantis susitaikyti su liga, įveikti baimę. Filmą Vilniaus žiūrovams taip pat pristatys pats režisierius, jis vadovaus ir festivalio žiuri.

Aleksando Gutmano filmas „Rugpjūčio 17-oji“ („17 avgusta“, Rusija, Lenkija, 2009) pasakoja apie kalėjimą, kuriame kalinami iki gyvos galvos nuteisti nusikaltėliai. Pasak režisieriaus, jo filme tarsi veidrodyje atsispindi šiuolaikinės Rusijos gyvenimas. Dar vienas filmas apie šiuolaikinę Rusiją – Davido Kinsellos „Žudančios merginos“ („Killing Girls“, Norvegija, 2009). Jis nukelia į pavėluotų abortų kliniką paauglėms Sankt Peterburge. Kartais čia atkeliauja merginų, norinčių nutraukti nėštumą likus mėnesiui ar dviem iki gimdymo. Tai pasakojimas apie tris merginas, nusprendusias nutraukti nėštumą paskutiniais mėnesiais, bei apie tokius abortus atliekančią gydytoją. Filmo režisierius taip pat bus festivalio svečias.

Meno pavidalai

Specialioji programa „Meno pavidalai“ skirta filmams apie menininkus ir meną. Gary Hustwito „Pavidalai“ („Objectified“, JAV, 2009) – tai antrasis režisieriaus kuriamos dizaino trilogijos filmas. 2008 m. VDFF jau rodė filmą „Helvetika“, paskutinė trilogijos dalis „Urbanizuotas“ („Urbanized“), pasirodysianti 2011 m., prabils apie miesto dizainą. „Pavidalai“ – tai filmas apie industrinį dizainą, sudėtingą santykį su mus supančiais daiktais ir apie žmones, kurie juos kuria. Romano Liberovo filmo „Josifas Brodskis. Pokalbis su dangaus gyventoju“ („Josif Brodskij. Razgovor s nebožitelem“, Rusija, 2010) pagrindą sudaro Josifo Brodskio pokalbis su muzikos kritiku Solomonu Volkovu, vykęs 1993 m.

Niujorke. Brodskis pasakoja apie esminius savo gyvenimo posūkius, atvirai atsakinėja į jautrius klausimus, juokauja ir kalba apie poeziją. Režisierius taip pat atvyks į Vilnių pristatyti filmo žiūrovams. Lucy Walker „Sąvartynas“ („Waste Land“, D. Britanija, Brazilija, 2010) pasakoja apie žymaus menininko Viko Munizo kelionę į gimtąją Braziliją ir „Gramačo sodais“ vadinamą didžiausią pasaulio sąvartyną Rio de Žaneiro pašonėje. Čia jis fotografuoja spalvingą grupelę „katadorų“ – perdirbamų atliekų rinkėjų. Filmo „Trimpinas. Išradimų muzika“ („Trimpin: The Sound of Invention“, rež. Peter Esmonde, JAV, 2009) herojus yra menininkas, išradėjas, inžinierius ir kompozitorius. Trimpinas nežaidžia pagal komercinio meno rinkos taisykles: jo darbų nepristato jokia galerija, jis neturi vadybininko, mobiliojo telefono ir interneto svetainės, tačiau jo išskirtinius muzikinius „įrenginius“ liaupsina visas pasaulis. Filme „Išėjimas per suvenyrų krautuvę“ („Exit Through the Gift Shop“, JAV, D. Britanija, 2010) rodomas ekscentriškas ir smalsus Los Andžele gyvenantis prancūzas Thierry Guetta, niekuomet nepaleidžiantis iš rankų kameros. Jis tampa gatvės meno dokumentininku ir nusprendžia surasti tapatybę kruopščiai slepiantį garsųjį Banksy, kuris ir yra filmo režisierius.

Išskirtinis šios programos filmas – JAV socialinės dokumentikos veterano, kino klasiko Fredericko Wisemano filmas „La Danse: Paryžiaus Operos baletas“ („La Danse – Le Ballet de L’Opera de Paris“, Prancūzija, JAV, 2009). Filme atskleidžiamos visos trupės gyvenimo puses: nuo administracinių ir techninių rūpesčių iki šokio pamokų bei septynių baleto spektaklių repeticijų bei premjerų.

Konkursinė programa

Konkurse bus parodyta po keturis naujausius latvių, estų ir lietuvių dokumentininkų filmus. Latvių režisieriaus Viesturio Kairišo „Lohengrinas iš „Varka Kru“ („Loengrīns no Varka Kru“, Latvija, 2009) – tai latvių rogutininko Martino Rubenio, 2006 m. Turine laimėjusio žiemos olimpinių žaidynių medalį, portretas. Alternatyviosios kultūros sluoksniuose jis žinomas ir kaip DJ Betonas iš grupės „Varka Kru“. Viena garsiausių šiuolaikinių latvių režisierių Laila Pakalniņa filme „Rubiko keliu“ („Pa Rubika ceļu“, Latvija, 2010) rodo Rygą su Jūrmala jungiantį dviračių taką, vis dar vadinamą buvusios Latvijos komunistų partijos lyderio vardu. Filmuojant vaikštinėjančius žmones, bėgikus, dviratininkus, šunis, paukščius, mopedus, dangų skrodžiančius lėktuvus, Latvijos pilietis Alfrēdas Rubikas, kadaise griežtai pasisakęs prieš Latvijos nepriklausomybę, buvo išrinktas į Europos parlamentą. Filme „Versija Vera“ (Latvija, 2010) režisierė Ilona Brūvere pasakoja apie skulptorę Verą Muchiną, sukūrusią vieną sovietinių simbolių – milžinišką darbininko ir valstietės skulptūrą. Remiantis Rygoje gyvenusios žymios skulptorės dienoraščiais, atkuriama epochos atmosfera, nagrinėjamas moters menininkės santykis su valdžia, menu, savimi. Unos Celmos filme „Moterys ir sargybiniai“ („Sievietes un sargi“, Latvija, 2009) žvelgiama į graudų gyvenimą Afganistano moterų kalėjime.

Garsaus estų dokumentininko Jaako Kilmi filmas „Disko ir atominis karas“ („Disco and Atomic War“, Estija, 2009) pasakoja apie keistą informacijos karą tarp totalitarinio režimo ir populiariosios kultūros. Vladimiro Loginovo „Tapatybės“ („Aйdentity“, Estija, 2009) herojė – menininkė Tania Muravskaja, kuri jaučiasi svetima ir bando bent per kūrybą suartėti su Estijos žmonėmis. Moonikos Siimets „Pasaulio čempiono“ („World Champion“, Estija, 2009) herojus 83 metų Herbertas Seppas mokyklą lankė pirmosios Estijos respublikos laikais, dar vaikas buvo ištremtas į Sibirą. Jis yra geriausias Estijos šuolininkas su kartimi savo amžiaus grupėje. Alionos Suržikovos „Panelė Robinzonė“ („Miss Robinson“, Estija, 2009) herojė Olga jau septintus metus dirba kiaurą parą veikiančiame bare ir ieško meilės, norėdama pagaliau ištekėti. Pirmasis potencialus sutuoktinis buvo suimtas ir pasodintas. Gyvenimas nestovi vietoje ir Olga susiranda naują „internetinę“ meilę.

Specialiame VDFF seanse bus parodytas festivalio svečio Roy’aus Lekuso (Prancūzija) filmas „Įstrigę krante: likimo pamesti jūreiviai“. Kartu su Daisy Asquit (D. Britanija) jis surengs meistriškumo kursus, kurių tema – socialinės dokumentikos prodiusavimas ir kūrimas.

Pagal „Skalvijos“ inf.

„7 meno dienos“ Nr.32 (908), 2010-09-17