Vieną ankstyvą rugpjūčio rytą vedžiojau savo šunelį įprastais takais. Kol lietuvių architektai dar nebuvo surentę savo absurdiško atsako Kazimiro Malevičiaus „Juodajam kvadratui“, abu su šuneliu mėgome skverelį prie prokuratūros. Ten auga žolė, kurią mėgsta parupšnoti ne tik mano keturkojis. Tą rytą, apie kurį rašau, skverelyje aptikome naujus „statinius“ - šūkiais apkarstytą kedofilų palapinę ir lauko tualetą. Šunelis ėmė pešioti žolę ir staiga iš palapinės pasigirdo sacharininis moteriškas balsas: „Štai ir žolelė pas mus saldesnė...“ Mes ten vaikštom jau penkerius metus, bet naktį skvere praleidusi Kauno ponia buvo įsitikinusi, kad skveras - jos.
Prisiminiau saldžiąją ponią ir po ne vieną vilnietį papiktinusio, švelniai tariant, vulgaraus TV3 sezono pristatymo pačiame miesto centre (vieša erdvė negali pusę dienos priklausyti vienai komercinei televizijai), ir pasižiūrėjęs pirmą TV3 serialo „Drąsos kaina“ seriją. Pagrindinis personažas - skustagalvis (Rolandas Boravskis) auksine grandine ir violetiniais marškinėliais gali sukelti tik vieną asociaciją. Iš visko sprendžiant, jis serialo žiūrovams turi sužadinti gailestį: nėščia nepilnametė Lina šantažuoja vaikiną, kad kreipsis į policiją, o rūpestinga mamytė nori apsaugoti sūnelį nuo „prostitutės“ ir bijo, kad tik šis neperšaltų. Skustagalvis infantilas turi blondinę seserį gydytoją, kuri negali susilaukti vaikų su savo vyru. Iškart prieš pat pirmąją serialo peržiūrą TV3 žinių laidoje rodytame anonse buvo parodytas ir personažas, pavadintas pedofilu. Titruose pamačiau ir Prokurorą. Iškart matyti, kad tai bus niekšas. Veiksmo pirmoje serijoje nedaug, leksika - „realistiška“, režisieriaus darbo su aktoriais pėdsakų nepavyko pastebėti. Kaip ir visuose lietuviškuose serialuose, tie, kurie mokėsi vaidinti, pervaidina mažiau už neprofesionalus, o šie, deja, išskirtinai beviltiški. Pastebėjau tik, kad Liną vaidinanti mergina įspūdingai kalba suvalkietiškai. Ar tai nuoroda į veiksmo vietą, ar į merginos charakterį, nesupratau. Bet laukia dar daug serijų. Tad spėsiu. Pasižiūrėjus pirmąją, didžiausia serialo intriga yra po slapyvardžiais pasislėpę jo autoriai. Neturiu nieko prieš slapyvardžius, tik norėčiau žinoti, kodėl spaudoje anksčiau serialo režisieriumi vadintas Raimundas Banionis staiga dingo iš titrų.
Pats dažnai priekaištauju lietuvių kinui ir televizijai, kad nebando suvokti tiesiog akyse kintančios realybės, bet „Drąsos kaina“ kol kas nenuteikė optimistiškai, nes labiau primena mėginimą pasikapstyti po nešvarius baltinius. Kita vertus, dviejų komercinių televizijų (TV3 ir LNK) naujojo sezono anonsai tik patvirtino šių televizijų siekį iš degtukų skaldant malkas, šokant ir dainuojant tęsti sėkmingą lietuvių liumpenizavimą. Arba sukurti iliuziją, kad kol vieni skursta ir keikdami valdžią bei premjerą Kubilių žiūri televizorių, kiti šoka ir dainuoja. Šoka visi - Seimo nariai, televizijos žvaigždės, advokatės, kurtizanės, aktoriai... Dainuoja taip pat. Kaip neemigruosi iš tokios šalies, kur niekas nedirba savo tiesioginio darbo? Televizijos tapo milžiniškais sovietiniais kultūros rūmais, kur nė akimirkai nesiliauja įvairių saviveiklinių būrelių veikla. Kas šoka, kas lipdo serialus, kas seka baisias pasakas.
Pačias baisiausias, žinoma, seka Rūta Grinevičiūtė-Janutienė. Į TV3 ji atėjo dar ir vesti pokalbių laidos „Kodėl“. Laidos anonsas nusako ne tik TV3 esmę: „Šou žvaigždžių sukelti skandalai, vedybos, skyrybos ir melodramos dažnai jaudina žiūrovus. Šiemet per TV3 šios temos bus pateikiamos Rūtos Grinevičiūtės-Janutienės stiliumi. Bus ir žurnalistės „arkliuku“ laikomų temų - tauta ir valdžia. Laidos tikslas - reakcija į visas aktualijas.“ Toks pat iškalbingas ir kitos TV3 laidos „Gyvenimas yra gražus“ anonsas: „Kone kiekvieną dieną garsių Lietuvos žmonių gyvenimuose nutinka kas nors įdomaus - jie įsimyli, tuokiasi, skiriasi, keliauja, patiria smagių ir nemalonių nuotykių. Neretai jų poelgiai lieka nesuprasti. Šios laidos kūrėjams žvaigždės atveria savo širdis, atskleidžia slapčiausius troškimus ir išgyvenimus, patiki vieninteliams nušviesti vestuves ir jubiliejus, į kuriuos susirenka visas pramogų pasaulio, verslo ir politikos elitas.“ Negaliu susilaikyti „nepareklamavęs“ dar vienos TV3 laidos. Tai - „Žiūrim, ką turim“: „Kiekvieną savaitę politiniame, ekonominiame ir pramogų pasaulyje nutinka begalė pribloškiančių ir pikantiškų naujienų. Tai, ką politikai dažniausiai stengiasi nuslėpti ir kuo Lietuvos žvaigždūnai mielai nori pasidalinti, praneš laidos vedėjai Sandra Daukšaitė ir intrigoms neabejingas Džiugas Siaurusaitis. TV3 žiūrovų lauks nematyti, bet trokštami reportažai iš lankomiausių renginių užkulisių, karščiausių politinių skandalų, žinomiausių šalies žvaigždžių gyvenimo.“ Dabar tik reikia įsitikinti, kuo jos skiriasi viena nuo kitos, nes jei kiekviena laida kiekvieną savaitę rodys tai, ką žada, vadinasi, gyvename ne Lietuvoje, o tiesiogiai transliuojamoje begalinėje Lotynų Amerikos telenovelėje, kur pusė populiacijos yra žvaigždės ir sekso gigantai. Tai visiškai uždara erdvė, neturinti jokių sąsajų su realia Lietuva, kurioje pedofilai ir žvaigždės, matyt, nesudaro nė vieno gyventojų procento. Bet raktiniai žodžiai „tauta“, „valdžia“, „skandalas“, „žvaigždė“ nesvetimi ir kitoms televizijoms. Matyt, esu nesveikas, nes noriu laidų, kuriose protingi žmonės diskutuoja apie naujas knygas, parodas, koncertus, noriu rimtų politinių diskusijų, laidų apie kaimynų - latvių, estų, lenkų gyvenimą ir istoriją, ekonomikos, mokslo aktualijų. Neabejoju, kad šiaudine skrybėle TV3 reklamoje pasipuošęs patriotas Marijonas Mikutavičius ir jo draugai žino geriau, ko reikia lietuvių tautai, bet abejoju, ar tikrai patriotiška yra pliurpti niekus, didžiuotis seksualinėmis pergalėmis ir vaizduoti žvaigždes.
Deja, taip norėjau supažindinti su TV3 ideologija, kad nebeliko vietos savaitės filmams. Atsiprašau, bet šįkart tik telegrafiškai apie tris realių žmonių biografijas. LTV (5 d. 21.15) rodys Joachimo Roenningo ir Espeno Sandbergo filmą „Maksas Manusas“ (2008). Šis pasakojimas apie Pasipriešinimo didvyrį Norvegijoje sumušė visus lankomumo rekordus. LNK (7 d. 22.40) parodys Jeano François Richet biografinę juostą „Žakas Merinas. Mirties instinktas“ (2008). Jos herojus - garsiausias prancūzų 7-ojo dešimtmečio nusikaltėlis, kurį nuostabiai suvaidino Vincent'as Casselis. Lietuvos kino teatruose buvo rodyta tik pirmoji dilogijos dalis, viliuosi, kad LNK parodys abi. LNK perkėlė „Snobo naktį“ į šeštadienį, bet dar gilesnę naktį, tad ryt (4 d. 00.45) atkreipkite dėmesį į Niki Caro „Šiaurės šalį“ (2005). Filmo herojė (Charlize Theron) buvo pirmoji JAV istorijoje moteris, kuri padavė į teismą bendradarbius, su kurių seksualiu priekabiavimu susidūrė dirbdama Minesotos geležies kasyklose. Kiekviena šalis savo didvyrius pasirenka pati.
Jūsų –
Jonas Ūbis
„7 meno dienos“ Nr.30 (906), 2010-09-03
|
Skaityti visus 
Rašyti
