Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Esu emocijų režisierius


Jerzy Hoffmanas kuria filmą apie Varšuvos mūšį


7 MD

Share |
Jerzy Hoffman
Šį antradienį netoli Varšuvos prasidėjo pirmojo 3D formato vaidybinio lenkų filmo „Varšuvos mūšis 1920“ filmavimas. Jį kuria režisierius Jerzy Hoffmanas, ne vienam lietuvių žiūrovui matytų filmų „Tvanas“ (1974), „Ponas Volodyjovskis“ (1969), „Žiniuonis“ (1981), „Ugnimi ir kalaviju“ (1999) autorius.

Apie būsimą filmą, vaizduojantį „stebuklu prie Vyslos“ vadinamą mūšį, kuriame lenkai sutriuškino bolševikus, su režisieriumi kalbėjosi lenkų „Newsweek“ žurnalistė Magdalena Rigamonti. Interviu pateikiame sutrumpintą.

 

Girdėjau, kad stebuklo nebus? Ar tai tiesa?

 

Tiesa. Stebuklas buvo išgalvotas tam, kad pergalė neatitektų Józefui Piłsudskiui. Lenkijoje buvo bandoma Varšuvos mūšio triumfą priskirti štabo vadui generolui Tadeuszui Rozwadowskiui, nors buvo gerai žinoma, kad Piłsudskio niekas nenugalės.

 

Niekas, tik Švenčiausioji Mergelė?

 

Na, būtent. Tik ji galėjo konkuruoti su Piłsudskiu. Todėl iki šiol Varšuvos mūšis vadinamas „stebuklu prie Vyslos“.

 

Esate tikras, kad tada, 1920 m., jokio dieviškojo įsikišimo nebuvo?

 

Esu tikras, kad Lenkijos valstybė, egzistavusi tik pusantrų metų, sukūrė armiją ir sugebėjo suvienyti tautą, kuri daugiau nei šimtą metų buvo padalyta tarp trijų grobikų. Man tai yra stebuklas. Juk tada buvo liautasi ginčytis ir pasipriešinta bolševikams.

 

Bijau, kad filmu atimsite iš mūsų katalikiškos tautos tą stebuklą prie Vyslos.

 

Nieko iš nieko neatiminėsiu. Lenkijos istorijoje tikėjimas suvaidino ne paskutinį vaidmenį. Kadaise kažkas manęs paklausė, kaip atsitiko, kad Lenkijoje Bažnyčia išliko, o iš Rusijos Dievas buvo išvarytas. Atsakiau, kad popas laikė mišias, o kareiviai paskui patys vieni ėjo į mūšį. O mūsų kunigas su kryžiumi rankose šalia vėliavnešio ėjo priešais karius. Bet, grįžtant prie stebuklo, nesirengiu kurti filmo, kuris bus istorijos vadovėliu, panašiai kaip „Tvanas“ nebuvo istorijos vadovėlis.

 

Bet juk tema istorinė. Varšuvos mūšis buvo iš tikrųjų, o Jūs man sakote, kad paleisite fantazijos vadžias.

 

Rengiuosi kurti filmą, kuris rutuliosis dviejuose lygmenyse – istoriniame ir fikcijos. Taigi šalia Piłsudskio, Rozwadowskio, Stalino, Dzeržinskio, Lenino, Trockio ar Tuchačevskio filme bus ir išgalvotų personažų. Galiu jus patikinti, kad noriu sukurti iš tikrųjų įspūdingą reginį.

 

Reginį, kuriamą 3D technologija. Ar ją išmanote?

 

Žinau, kad ateitis priklauso šiai trijų išmatavimų technikai. Dabar 3D pradeda užkariauti pasaulį. Multipleksų žiūrovai vaikšto būtent į 3D technika sukurtus filmus.

 

Lenkijoje niekas nekūrė vaidybinių 3D filmų. Nusprendėte būti pirmas?

 

Gal ne pirmas, nes trumpo metražo filmų jau yra sukurta. Turiu fantastišką operatorių Sławomirą Idziaką, kuris gavo „Oskarą“ už „Juodojo vanago“ žūtį“, beje, jis filmavo ir „Harį Poterį“. Idziakas yra įsitikinęs, kad jei norime pasiekti jaunus žiūrovus ir parodyti jiems istoriją, turime naudotis pačia šiuolaikiškiausia technika. Be jos kino teatrai nebus pilni.

 

Ar apie filmą mąstote ir rinkodariškai?

 

Taip pat ir rinkodariškai. Žinau, kad 3D atvers mano filmui viso pasaulio televizijų duris. Kita vertus, amerikiečių didžiųjų reginių režisieriai, tokie kaip Stevenas Spielbergas, dabar nori kurti tik 3D filmus.

 

Bet jie turi technikos ir daug pinigų – dešimtis, jei ne šimtus milijonų dolerių. Jūs turite tik 20 milijonų zlotų.

 

Turėsiu šiek tiek daugiau. Mano prodiuseris Jerzy Michalukas užsiima finansais. Rėmėjų padedami perkame specialias kameras 3D filmams kurti. Visi techniniai darbai bus atliekami Lenkijoje. Filmavimas suplanuotas nuo birželio iki rugsėjo pabaigos.

 

Jums pasisekė, nes dabar filmuojama 30, daugiausia 40 dienų.

 

Bet mano filmas truks net dvi valandas. Vyksta pasirengimas –  masinės scenos, anų laikų lėktuvai, „Renault“ tankai, arkliai... Tas mano Varšuvos mūšis – tai milžiniška machina. Ji jau veikia.

 

Turite galvoje kiekvienos scenos viziją?

 

Ne, ko gero, tai neįmanoma. Dabar mokausi, kaip statyti scenas, kad jas būtų galima nufilmuoti 3D ir 2D. Žinau, kad trys išmatavimai nekenčia stambių planų ir greito montažo. Tradiciniame filme kaip tik tai ir svarbu. Tad turime kurti dvi versijas. Todėl taip ilgai filmuosime.

 

Jums 78-eri.

 

Na ir kas? Kanuose rodė tipo, kuriam per 100 metų, filmą. Filmuojančių aštuoniasdešimtmečių ne taip jau mažai.

 

Bet jie nekuria 3D filmų.

 

O aš kursiu. Kai paaiškėjo, kad yra tokių galimybių, iškart užsidegiau. Dvi kameros, sustatytos atitinkamu kampu, mato sceną kaip žmogaus akys. Prie to dar keliolika mažų kamerų, kai joja arkliai, atakuojama, vyksta mūšis...

 

O jėgų ar užteks? Juk teks dirbti 12–14 valandų kasdien kelis mėnesius.

 

Prašom pasižiūrėti į mane – juk neatrodau silpnas. Žinoma, fiziškai nebesu toks, kaip kadaise, bet ir laikai pasikeitė. Nebereikia bėgioti po filmavimo aikštelę ir garsiakalbiu duoti nurodymus. Dabar patogiai sėdžiu palapinėje, žiūriu į monitorius, matau, kas vyksta, ir tiksliai žinau, ką reikėtų pataisyti.

 

Vis dėlto kai kuriamas toks didelis kinas, reikia ir puikių aktorių. O Jūs pagrindiniam vaidmeniui pasirinkote šokėją Nataszą Urbańską... (Natasza Urbańska – estrados dainininkė, muzikinio teatro aktorė, dalyvavusi lenkų „Šokiuose su žvaigždėmis“, – red. past.)

 

Dariau jos bandymus. Ji labai talentinga. Beje, ji vaidins save, nes jos herojė yra šokėja ir dainininkė.

 

Ir filme nesako nė žodžio?

 

Kalba ir puikiai su tuo susidoroja. Pažiūrėjau tuos „Šokius su žvaigždėmis“ ir kitas televizijos laidas ir supratau, kad Natasza puikiai šoka, dainuoja, yra graži moteris ir kartu pasaulinio lygio profesionalė. Be to, ją myli kino kameros.

 

Piłsudskį vaidins Danielis Olbrychskis. Urbańska vaidins jo žmoną?

 

Ne, Dieve gink. Ji vaidins muzikinio teatro žvaigždę. Herojės sužadėtinis (Borys Szyc) – tai avangardinis poetas, o kartu ulonas. Jis atsiduria armijoje prieš žygį į Kijevą. Vyras išvyksta į Kijevą, ji lieka Varšuvoje. Poetas, kaip ir dauguma tuometinių kūrėjų, pavyzdžiui, Tuwimas ar Słonimskis, komunistuoja. Už komunistinę agitaciją (perskaitė komunistų atsišaukimą, surašytą ant suktinei naudojamo popieriaus) jis karo teismo nuteisiamas sušaudyti. Bet Ukrainos miestelį, kuriame apsistojo poeto pulkas, paima sovietų kavaleristai. Ir likimas apsiverčia. Tuos, kurie teisė poetą, sukapoja bolševikai, o čekistas (Adam Ferency) pasiūlo poetui pagerinti jo lenkų kalbą. Lenkiją pasiekia gandai, kad poetas perėjo bolševikų pusėn. Bet jis pabėga nuo jų, atsiduria Varšuvoje ir dalyvauja mūšyje, kuriame žus daug filmo herojų.

 

Bet pagrindinių herojų nenužudysite?

 

To negalėčiau padaryti.

 

Na taip, filmas be laimingos pabaigos neturėtų jokių šansų tarp žiūrovų.

 

Todėl mūsų ulonas bus tik sužeistas. Nesijaudinkite, jinai jį suras.

 

Turite polinkį  monumentalizmui?

 

Greičiausiai ne. Nesu intelektualaus kino režisierius. Niekad nesirengiau juo būti. Esu emocijų režisierius, manau, kad jos kine yra svarbiausia. Noriu sukurti gerą filmą. Žmonių, kurie mėgsta mano filmus, neprivalau įtikinėti. Tų, kurie mano, kad esu senas pirdžius ir nebeturėčiau režisuoti, ir taip neįtikinsiu. Už mano filmus žmonės balsuoja kojomis eidami į kiną.

 

Kitais metais eis. (Filmo premjera numatyta 2011 m. rugsėjo 19 d., – red. past.) Kokias emocijas jiems garantuojate? Patriotines?

 

Visuomenei, kuri pasmerkta per televiziją žiūrėti politinį cirką, reikia priminti, kad buvo tokie 1920-ieji. Kad tada vyko vienintelis nuo XVII a. pradžios mūšis ir karas, mūsų laimėtas savarankiškai.

 

Ir tik jis tinka filmui, nes gerai baigėsi?

 

Juk net mūšis prie Montekasino – tai tragiška istorija. Varšuvos sukilimas – juo labiau. Kodėl turėtume nuolat garbinti martirologiją?

 

Jūs su šeima buvote išvežtas į Sibirą, pirmoje 6-ojo dešimtmečio pusėje studijavote Maskvoje. Sovietinį komunizmą ir stalinizmą matėte savo akimis.

 

Viską, kas gera, kas padėjo išgyventi Sibire ir iš ten grįžti, mums davė paprasti žmonės. Viskas, kas buvo nežmoniška, žiauru, atėjo iš valdžios. Nenoriu kurti antirusiško filmo. Noriu sukurti filmą, kuris atskleis visą bolševizmo filosofiją ir žiaurumą.

 

Parengė Kora Ročkienė


„7 meno dienos“ Nr.26 (902), 2010-07-02

Versija spausdinimui

Komentarai

DKsBhFMvguAMuXfCKi, 2012-02-17 17:37

Good job DA Cannizzaro. Keep up the puessrre. These judges should be held to the same level of accountability that the rest of us are held to in the private sector. Audit them, indicte them where necessary, and when necessary, PROSECUTE THEM.

jona, 2010-07-02 14:24

Labai įdomu buvo paskaityti jaunystės laikais matytų filmų režisieriaus mintis... Emocijų režisierius- kuklu, suprantamair žaisminga... Viskas, kas susiję su žodžiu intelektas mane priverčia šiek tiek susigūžti- ne visiems tai Dievulio duota...

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti