Lietuvos ambasada Tokijuje atveria savo archyvus kino gerbėjams - šią vasarą jie turės retą progą pamatyti lietuvių poetinės dokumentikos retrospektyvą, apimančią beveik keturis dešimtmečius nuo poetinio kino tradicijos pradžios 7-ajame dešimtmetyje.
Birželio 18 d. vykusioje pirmoje ciklo peržiūroje buvo parodyti šeši filmai: lietuvių poetinės dokumentikos pradininko režisieriaus Roberto Verbos „Senis ir žemė“ (1965) ir „Šimtamečių godos“ (1969), Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ (1966), Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“ (1973) ir „Apolinaras“ (1973) bei Edmundo Zubavičiaus „Jautrumo kaip duonos“ (1979).
Metaforiški, minimalistinėmis išraiškos priemonėmis sukurti filmai pasakoja apie tautos šaknis ir būtinas išsaugoti vertybes, apie anksčiau dokumentinio kino nepastebėtą paprastą žmogų. Tai - filosofiški, jautrūs, šmaikštūs, melancholiški liudijimai apie praėjusį tautos laiką.
Kamerinėje kino peržiūroje dalyvavo japonų žurnalistai, menininkai, Tokijo savivaldybės atstovai ir neseniai Nacionaliniame kino centre vykusiame festivalyje „ES kino dienos“ Lietuva susidomėję kino mėgėjai.
Lietuvių kino vasaros ciklą Tokijuje organizuoja Lietuvos ambasada ir kultūros atašė Japonijoje, bendradarbiaudamos su filmus kūrusiomis kino studijomis.
URM inf.
„7 meno dienos“ Nr.25 (901), 2010-06-25
| 
Skaityti visus 
Rašyti
