Šį kartą svarbu ne tik „grožis“, bet ir „proga“: pagal projektų rengėjų pateiktą medžiagą skulptūros yra skirtos „simbolizuoti Lietuvos tautai ir valstybei svarbius momentus“, o pats projektas yra Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių dalis. Kas gi drįstų kritikuoti tokius skambius minėjimus? Dar patetiškiau skamba konkrečių skulptūrų paaiškinimai. „Karališkasis obuolys“ (Žirmūnų tiltas) turėtų įprasminti valstybės idėją, atsigręžimą į Vakarų krikščioniškąjį pasaulį, „Grandinė“ (Žaliasis tiltas) - „Tvirtybė, Laisvės kovų netektys, Tautos, atlaikiusios okupacijas, tremtis, genocidą, tvirto tikėjimo ženklas“, o „Laivas-pusmėnulis“ (Žvėryno tiltas) - „Pilietinės Tautos laivas, jungiantis visus istorinius laikus, suteikiantis tęstinumo ir atsinaujinimo viltį“.

Pristatyme taip pat teigiama, kad kūriniai abstraktūs, todėl gal ir neverta tikėtis tiesioginio reikšmių atpažinimo. Tačiau žiūrėdama į skulptūras niekaip neperskaitau jokios simbolikos. Po tiltais kabo rutulys, trijų žiedų grandinė ir pusmėnulis iš nerūdijančio plieno, todėl jas galima vadinti kaip tik nori, priklausomai nuo progos. Jas galima skirti ir tremčiai, ir dainų šventėms, ir Marijai Gimbutienei, ir Vytautui Didžiajam. Į „Laivą-pusmėnulį“ po Žvėryno tiltu dar nėra taip sunku žiūrėti kaip į plieno burbulą po Žirmūnų tiltu, mat jo forma turi sąsajų su tilto arkomis, tūris nėra itin sunkus. O „Grandinė“ ir „Karališkasis obuolys“ atrodo tiesiog kaip kybantys svetimkūniai, pastarąjį greičiausiai praplaukdamas riebiai keikia Valakampių garlaivio kapitonas.

Kaip teigiama oficialioje Vilniaus savivaldybės svetainėje, „projektas apima iš viso šešias skulptūras po skirtingais Vilniaus tiltais. Ketvirtoji skulptūra „Spindulys-Ietis“ turėtų būti sumontuota ant Baltojo tilto šių metų rugsėjį.“ Apžiūrėjus tris įgyvendintąsias, daugiau panašių nebesinorėtų.