Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Fiasko dideliame mieste


Naujas filmas „Seksas ir miestas 2“


Kora Ročkienė

Share |
„Seksas ir miestas 2“
Matyt, simboliška, kad „agurkų sezonas“ kino teatruose prasidėjo filmo apie seksą ir miestą tęsiniu.

Filmo premjera Vilniuje sukvietė net filmo herojes mėgdžiojančias lietuvaites. Tačiau su filmu susiję lūkesčiai, švelniai tariant, nebuvo palankūs. Vieną tokių dienraščio „The Guardian“ puslapiuose gegužės pabaigoje išsakė kino apžvalgininkė Hadley Freeman. Ji teigia, kad filmai „Seksas ir miestas“ sunaikino fantastiškai vykusio ir juokingo serialo palikimą. Tekstą pateikiame sutrumpintą.

Neprašau daug. Paprasčiausiai nenoriu išeiti iš kino teatro ir už 7,5 svaro jaustis apgauta, palaikyta paskutine kvaile, kuriai dar prispjaudyta į veidą. Nenoriu aimanuoti, kad Holivudo komedijoje moteris visada yra pamišusi dėl savo išvaizdos mergytė dideliu biustu. Bet svarbiausia, nenoriu dvi valandas žiūrėti į savo jaunystės svajones ir prisiminimus, pateiktus žeminančia autoparodijos forma. Ar iš tikrųjų prašau pernelyg daug?


Sprendžiant iš šlykštaus filmo anonso ir dar šlykštesnių scenų, kurios nutekėjo į internetą, „Seksas ir miestas 2“ bus pats lėkščiausias, materialistiškiausias, mizoginiškiausias ir rasistiškiausias sezono filmas.


Nemalonu rašyti, bet tai nestebina. Pasižiūrėjusi pirmąjį filmą, paklausiau savęs, ar galima sukurti dar blogesnį. Laukdama artėjančios „Seksas ir miestas 2“ premjeros, buvau beveik įsitikinusi, kad vis dėlto galima (prieš skaitant šio straipsnio tęsinį, perspėju, kad rasite dar daugiau detalių, kurios gali jums pagadinti filmo peržiūrą, jei apskritai tai dar galima pagadinti).


Per paskutines savaites parašyta daugybė niekų apie serialą „Seksas ir miestas“. Tų paistalų autoriai dažniausiai buvo žurnalistai, kurie jo niekad nematė, o vienas iš jų net tuo didžiavosi, prieš pradėdamas dėstyti iš piršto laužtas priežastis, kodėl nekenčia serialo.


Iš tikrųjų „Seksas ir miestas“ – tai puikios televizijos pavyzdys: protingos, juokingos, šiltos, išmintingos ir toli nuo „vidutinio amžiaus moterų, kurios užsiima gėdingu seksu su netinkamais partneriais“ klišių, kaip kad parašė mano minėtas žurnalistas. Serialas pasakoja apie keturias protingas moteris, iš kurių trijų nedomina vedybos. Candace Bushnell knyga buvo gera, o serialas – tikrai nuostabus. Žinoma, ir jame pasitaikė keli kvailesni momentai. Taip pat buvo šiek tiek sekso ir pirkinių. Bet tuose filmuose, kurie atsirado ant serialo sėkmės bangos, yra tik seksas ir pirkiniai.

Serialo kokybę liudija jame glūdinti jausmų tiesa. Žiūrovai iškart pajunta, kad daugybė seriale pasakytų sakinių yra iš tikro gyvenimo („Kaip galiu gimdyti kūdikį? Aš vos radau laiko susitarti dėl aborto?“), panašiai kaip kad dauguma jame pasakojamų nekonvencionalių ir neklišinių istorijų. Samantos krūties vėžio siužetinė linija rodo, kokia tai siaubinga ir liūdna liga, bet taip pat ir tai, kokia ji neregėtai įkyri ir paprasčiausiai sunki. Deja, kino filmai patvirtina blogiausius (ir melagingus) teiginius (dažniausiai vyrų) apie serialus ir jų (dažniausiai moterišką) auditoriją. Labiausiai žeminantis tokių spekuliacijų pavyzdys buvo „New Yorker“ pasirodžiusi pirmojo filmo recenzija, kurią parašė garsus žurnalistas Anthony Lane’as. Jis rašė: „Įžengiau į kino teatrą su viltimi maloniai praleisti vakarą, išėjau – įsitikinęs marksistas. Mano galvoje plaukė drabužinės, fantazijos ir pašaipos (...). Kerė ir jos draugės, kurios savo vertę apibūdina pagal sugebėjimą sugauti ir prie savęs išlaikyti vyrą, atrodė labai liūdnas vaizdas.“ Ak, Anthony! Tu teisus, bet taip buvo ne visada.


Kai pasižiūrėjusi pirmąjį „Seksą ir miestą“ ėjau iš kino teatro, o mano veido išraiška buvo tiksli Edwardo Muncho „Riksmo“ kopija, galvojau, kad gal Sarah Jessiką Parker ir Michaelą Patricką Kingą (filmo scenaristą ir režisierių) suparalyžiavo debiuto didžiajame ekrane baimė. Bet skaitydama jų interviu padariau išvadą, kad iš pat pradžių jie veikė apgalvotai. Ar serialas buvo nelaimingas atsitikimas darbe, ir tik kurdami filmą jie parodė savo normalų lygį? O gal serialo sėkmė juos apakino taip stipriai, kad abu pamiršo, kas seriale jiems buvo svarbiausia? Keli paprasti abiejų filmų ir serialo palyginimai gali pasufleruoti atsakymą.


Seriale moterys (atsisakau vadinti jas merginomis, kaip kad jos pačios kartais sako seriale ir visąlaik filmuose) bara savo grožį įsimylėjusią Samantą už jos neišmintingus bandymus išsaugoti amžiną jaunystę. Tačiau kai antrame filme Samanta kasryt praryja 44 tabletes, kurių padedama „apgauna savo kūną, kad jam atrodytų, jog yra jaunesnis“, Kerei ir Mirandai tai daro įspūdį.


Miranda! Moteris, kuri rinkdamasi vestuvinę suknelę seriale kalbėjo: „Jokios baltos, jokios dramblio kaulo spalvos, nieko, kas sufleruotų, jog esu nekalta. Turiu vaiką. Žaidimas baigėsi“, filme pareiškia: „Apgavau savo kūną, kad jam atrodytų, jog yra lieknesnis – „Spanx!“ (liekninantys apatiniai drabužiai, – red. past.). Ir Kerė vėl linksi pritardama. Gal kas nors toms moterims atliko lobotomiją rožiniu šaukšteliu? (Beje, filmo herojės, palyginti su savais serialo atitikmenimis, pasikeitė ne tik protiškai, bet ir fiziškai – filmo plakate jų išvaizda liudija tokį skaitmeninį apipavidalinimą, kad jos jau neprimena ne tik savęs, bet apskritai žmogiškų būtybių.)


Rasinis klausimas! Serialas pelnytai buvo kritikuotas, kad rodo tik baltosios rasės asmenis. Matyt, todėl filme atsirado juodaodė Kerės asistentė, kuri yra neišpasakytai laiminga, kad viršininkė leidžia jai nešioti senus drabužius, o galiausiai ji grįžta į Pietus, kur, kaip žinia, gyvena visi juodaodžiai. Dar įžūlesnis rasės požiūriu yra antras filmas, kur herojės atsiduria Abu Dabyje. Nuo pat 1942 m.

pasirodžiusių „Arabiškų naktų“ orientalizmas nebuvo kine traktuojamas taip neironiškai. Šiuo atveju visi vyrai iš Artimųjų Rytų yra apšviečiami taip, kad blizgėtų, o fone skamba privaloma rytietiška muzikėlė, kad iškart suprastume, esą šie įdegę žmonės yra egzotiški ir visiškai nepanašūs į mus. Net jei nekreipsime dėmesio į klausimą, kodėl visi nori atostogauti būtent Abu Dabyje, kiekvienas, žiūrintis televizijos serialus, žino, kad pagrindinė taisyklė skamba taip: negalima iškelti personažų iš jų įprastos aplinkos. Viena iš serialo „Seksas ir miestas“ sėkmės priežasčių buvo ta, kad beveik visas veiksmas vyko tik Niujorke. Žiūrėdami filmą greit suprantame, kad jų kūrėjų žinios apie Artimuosius Rytus prasideda ir baigiasi „Arabijos Lorensu“.


Pagrindinė abiejų filmų žinia skamba taip: kiekvienos moters gyvenimo prasmė yra įgyti vestuvinį žiedą. Seriale Kerė negalėjo prisiversti ištekėti už Aidano, nes jis turėjo pernelyg daug ydų. Serialas nepasigailėjo nei jos, nei jo. Paprasčiausiai serialas rodė, kad vedybos yra kažkas šiek tiek daugiau nei dviejų fiziškai patrauklių žmonių ryšys. Tačiau tas ryšys turėjo galimybę būti išplėtotas dideliame ekrane. Nieko panašaus. Antrame filme vieninteliai, kurie tuokiasi, yra... Stenfordas ir Entonis. Taip, tie du visąlaik vienas kito nekentę gėjai. Juos jungia tik tai, kad abu yra gėjai. Gal to ir užtenka santuokai?


Galbūt labiausiai tai, kaip žemai nusirito „Sekso ir miesto“ kino versija, rodo serialo ir filmo herojų karjerų palyginimas. Seriale matome sunkiai dirbančią, bet savo karjera teisininkų firmoje patenkintą Mirandą. Panašus ir viešųjų ryšių agentūroje dirbančios Samantos požiūris. Ir Kerei, kuri rašo dienraščiui feljetonus, darbas suteikia didelį pasitenkinimą. Viena iš serijų visa buvo skirta problemai, su kuria moterys susidūrė, stengdamosi susitaikyti su Šarlotės sprendimu ištekėjus palikti darbą. Vyrai, kurių požiūris į darbą nerimtas, seriale rodomi kaip infantiliški dideli berniukai.


O kaip filmuose? Pirmajame ne tik niekad nematome Mirandos darbe, bet jos karjera tampa Stivo neištikimybės priežastimi, nes jį išlaikanti žmona neskiria jam pakankamai dėmesio. Matyt, todėl antrajame filme Miranda palieka darbą teisininkų firmoje. Ar ji galėjo pasielgti kitaip, jei Stivas leido suprasti, kad šitaip „bus dažniau namuose ir padės nudirbti namų darbus“? Atsiprašau, ko gero, nusideginau pirštus, traukdama liemenėlę iš laužo.


Tad kas lieka mūsų herojėms? Mada! Seriale jos visada vilkėjo dizainerių drabužius, bet šiuo požiūriu filmai primena vieną didelę dvi valandas trunkančią reklamą. Normaliame gyvenime madą vertinančios moterys neprivalo atrodyti ir elgtis kaip tarptautinės prostitutės. Seriale šis faktas pabrėžtas epizode, kai pasirodo tarptautinė prostitutė. Deja, abiejų filmų kūrėjai visiškai apie tai pamiršo. Todėl matome gėdingas scenas, kur Kerė alpsta iš susižavėjimo Dioru, ir Samantą, kuri atrodo taip, tarsi būtų pavogusi kostiumus iš Joan Collins.


Regis, „Seksas ir miestas“ tapo savo sėkmės auka. Kuo labiau populiarėjo serialas, tuo jis darėsi sąlygiškesnis ir šitaip prarasdavo savo išskirtinumą. Su panašia problema susidūrė ir Bridžita Džouns, kuri įvairiais lygiais yra britiškas amerikietiško „Sekso ir miesto“ atitikmuo. Akimirka, kai areštinėje atsidūrusi Bridžita kartu su kitomis suimtosiomis pradeda dainuoti, primena sceną, kai Kerė sutinka tekėti už pono Šauniojo, jei šis įrengs jai „tikrai didelę spintą“. Taigi ir Helen Fielding, ir Sarah Jessica Parker nužudė savo puikius kūrinius. Blogiausia, kad abu kūriniai žymi filmų ir knygų moterims ir apie moteris standartus. Sekant jais, moterys – tai idiotės, turinčios gyvenime vieną tikslą – ištekėti.
Kartais prisiverčiu pasižiūrėti serialo kartojimus, bet filmai jį sunaikino galutinai. Anksčiau seriale pastebėdavau protą ir humorą, dabar – tik jo sąlygiškumą. Gal Parker ir Kingas jame iš pat pradžių matė būtent tai?


Perkeltas į kino ekraną, „Seksas ir miestas“ nuvylė ne tik serialo gerbėjus, bet ir moteris, kurių lūkesčiai didesni nei kasdienė banalybių porcija iš spalvotų žurnalų namų šeimininkėms. Kere, galėjai už tuos filmus nusipirkti dar daug porų batų, deja, viską išleidai smulkmenoms.

Parengė Kora Ročkienė



„7 meno dienos“ Nr.22 (898), 2010-06-04

Versija spausdinimui

Komentarai

xao6E6E3c, 2017-03-22 06:54

Span­nende Dis­kus­sion. Fin­det man die Rege­lun­gen des Boards of Invest­ments irgendwo zum nach­le­sen? Ich frage mich näm­lich ob diese Restrik­tio­nen tat­säch­lich auch für Jour­na­lis­ten und Foto­gra­fen gel­ten, die nur tem­po­rär auf der Insel sind und von deren Arbeit die Insel ja direkt pro­fi­tiert? Davon abge­se­hen hat Maxi Gur­gel, eine erfah­rene und seriöse Retogse­fo­i­­ra­fin, in ihrem Kom­men­tar doch betont, dass alles seine Rich­tig­keit hatte…

mYKdmfUpwSioJPJjYs, 2012-02-17 15:54

Taip, bet toks nkeaip atrodys. Dar korpuso tr?ksta normalaus :)Tiesa, gal kas zino kazka geresnio uz pana ia kaina, nei Acer Aspire Revo 3610 kaip media centra?

jurgum, 2010-06-08 13:46

puiki recenzija.
keista kad net amerikietes vis dar spredzia klausima - seima ar darbas. matyt kai kurie moteru kompleksai nepaliks pasaulio iki jo pabaigos.

barbora, 2010-06-07 10:37

man buvo gana ir pirmo filmo...
o kartojamas serialas kartais visai dar pažiūrimas, net ir juokinga vietomis
recenzija puiki

dana international, 2010-06-07 07:48

Tokio prasto filmo nebuvau maciusi. Nustate dugna. Recenzija puikiai diagnozuoja filmo nesekmes priezastis - gaila, kad perskaiciusi nepatikejau, kad gali buti taip blogai. Kad reikes kankintis ziurint prasto skonio Abu Dabio reklamas ir mokykliniams vaidinimams neprilygstancias bukaprociu aistras. Uzjauciu tas, kurios buvo filme. O kurios perskaitys recenzija ir nueis ja patvirtinti - dar labiau.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti