Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 21 (897), 2010 gegužės 28 d. > Muzika > Azerų mugamų grožis
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Azerų mugamų grožis


Azerbaidžano muzika Nacionalinėje filharmonijoje


Algirdas Klova

Share |
Togrulas Asadullajevas (kemanča)
Pastaruoju metu koncertų organizatoriai nelepina mūsų pasaulio tautų klasikinės ar liaudies muzikos atlikėjais, todėl labai džiugu, kad Nacionalinė filharmonija supažindino su Azerbaidžano muzika.

Nuskambėjo platus muzikos spektras - nuo mugamo iki Kara Karajevo. Tai sovietinių laikų Azerbaidžano kompozitorius, kadaise vadintas šios šalies muzikos klasiku. Šio kompozitoriaus simfoninę poemą „Leila ir Medžnūnas“ bei simfoninius estampus „Don Kichotas“ atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Azado Alijevo.


Pirmoji koncerto dalis buvo skirta azerų mugamui. Azerbaidžano muzika gali pasidžiaugti daugiau nei tūkstantį metų puoselėtomis folkloro tradicijomis, šimtmečiais gyvomis monodinėmis formomis, ritmo ornamentais, melodijos vingiais ir modaline dermių sistema. Derminę mugamo sistemą sudaro septynios pagrindinės dermės. Koncerte buvo grojama keturiomis iš jų: segiach, bajati-širaz, čargiach ir šiušter. Šios dermės susideda iš netolygiai temperuotų sekundų, bet turi aiškų tonikos centrą.


Azerų mugamas yra artimas persų, arabų ir turkų makamui. Mugamas - tai ne tik dermių sistema, melodijų modusai, ritminės formulės, bet ir vokalinės bei instrumentinės muzikos formos, atlikimo būdas, tradicijos ir poezija - Azerbaidžano klasikų žodis ir muzikos improvizacija specifinėje, nustatytoje dermėje. Mugamas nėra užrašyta baigtinė forma; tai daugybę variantų turinti perdavimo tradicija, kurios profesionalai moko studentus. Tai improvizacijos menas, virtuoziškas ir neribotos meninės išraiškos.


Anksčiau mugamas buvo atliekamas pasaulietiškomis progomis: vestuvių puotoje, uždaruose slaptų žinovų susibūrimuose. Jį taip pat praktikavo sufijų ordino religinių dramų atlikėjai. Įvairios rungtys ir konkursai padėjo muzikantams lavintis ir tobulėti. Jauni muzikantai iš Azerbaidžano - „Mugamo ansamblis“ - pademonstravo, kad ši muzika populiari ir gyva dar ir šiandien, o autentiška improvizacijos tradicija tikrai nepamiršta. Koncerto metu skambėjo ir keli tesnifai, kuriuos kaip ir mugamus dainavo Abgiulas Mirzalijevas, Riavana Arabova ir Echtiramas Huseinovas. Tesnifai - vienas nuostabiausių azerų muzikinės kultūros reiškinių. Tai vokalinės-instrumentinės muzikos žanras, užimantis svarbią vietą azerų muzikos lobyne. Juos atlieka profesionalūs dainininkai, lydimi mugamo ansamblio. Tesnifas yra sudėtingos sandaros kupletinė daina, arba romansas. Tai dviejų-keturių posmų darinys, permušamas ilgesnėmis ar trumpesnėmis instrumentinėmis improvizacijomis. Azerų tesnifai labai artimai susiję su mugamais dermėmis ir formomis, taip pat instrumentinės grupės sudėtimi. Mugamo ansamblį šiame koncerte sudarė Sachibas Pašazade (taras), Togrulas Asadullajevas (kemanča), Alipaša Talibovas (nagara). Styginis turkų ilgakaklės liutnios prototipas taras ne tik saugo harmoninį mugamo grupės pagrindą, bet ir rezga melodines varžybas su strykine kemanča. Instrumento pagrindas - medis, rezonatorius aptemptas jaučio oda, turi 11 stygų - keturios grojamos ir septynios rezonuojančios. Kemanča - strykinis ant kelių laikomas trijų keturių stygų ilgakaklis instrumentas, rytietiškas fidelis, turintis apvalų korpusą, rezonatorius aptrauktas oda. Būgnas nagara - ritminis instrumentas. Beje, mugamo dainininkai rankose turi specifinį tamburiną, kurio odą vos liečia pirštais, sukeldamas ritminį čežėjimą. Pasiklausęs šios nuostabios muzikos, prie kurios skambėjimo Vilniuje daug prisidėjo Azerbaidžano Respublikos kultūros ir turizmo ministerija bei nacionalinis muzikos komitetas, pagalvoji, kad galėtų ir kitų valstybių institucijos pradžiuginti tokiais renginiais. Ačiū.



„7 meno dienos“ Nr.21 (897), 2010-05-28

Versija spausdinimui

Komentarai

pUpotgzUcNCPbvx, 2012-02-17 00:06

Ma i miRi veq vddhazo edhe qitt albuma ttri.Se sska qee tte nal ttyy fuck all kush jan kunder tteje.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti