Dauguma kūrinių - tapyba ant šilko ir tekstilinės kompozicijos. Vilniaus dizaino kolegijos dėstytoja K. Vasiliauskaitė tapymu ant šilko susidomėjo dar 2004 m., kai pagal studijų pasikeitimo programą mokėsi Dailės ir meno mokytojų kolegijoje Kertemindėje, Danijoje. Akivaizdu, kad menininkei patinka japonų kultūra: grožio estetika ir tradicinė - tapybos ant šilko technika. Parodoje esanti šilko tapyba yra lengvų, akvareliškai skaidrių, susiliejančių tonų, su minimalistiniu piešiniu, kartais saikingai ekspresyviais teptuko potėpiais („Atradimas II“, „Akinanti šviesa“, abu 2007, „Serafimas“, 2008, „Senamiestis“, „Vakaras“, abu 2009). Sukuriama savitos nuotaikos spalvinė impresija su abstrahuotais figūriniais arba augaliniais motyvais, kartais su ženkliniais vaizdiniais („Urantija“ I-II, 2009). Čia dažus lengvai sugeriantis šilkas atskleidžia netikėtas improvizacines galimybes.

Nusileidus į vėsią XV a. rūsio patalpą, pirmiausia galime apžvelgti baigiamąjį bakalauro studijų erdvinį kūrinį (vad. - E.G. Bogdanienė) simboliniu pavadinimu „Tėkmė“. Jis sudarytas iš dviejų dalių: apatinės asambliažinės ir viršutinės tūrinės tekstilinės. Didžiulė balta skraistė kabo erdvėje. Vienas jos kraštas vertikaliai nuleistas prie grindų, viršuje lengvai sudrapiruotas. Įdomi audinio kaita: dalis prie grindų pradėta austi ripsu vienu viskoziniu siūlu, tolydžio pridedant po siūlą. Viršuje palikti laisvai kabantys įausto faktūrinio viskozinio siūlo galai su pūkais sukuria lengvumo įspūdį. Dėmesį traukia ant grindų ratu sudėlioti iš įvairių medžiagų pasiūti tūriniai motyvai. Jie tarsi glotnūs tamsiai mėlynai, žaliai, geltonai ir balkšvai dažyti bei įvairias simboliais dekoruoti akmenukai.

Kita kūrinių grupė - tai autorinės technikos tekstilinės kompozicijos, savotiškos vitražo interpretacijos. Jų kompozicijos konstruktyvios, laisvų minimalistiškų pavidalų, sudarytos iš plonų audinių skiautelių. Tai lyg aplikacijos, tik nesusiūtos, o sutvirtintos rišamąja medžiaga. Toks besimainantis kūrinys vietomis primena ploną pergamentą („Augimas“, 2009). Čia išryškinta deformacija, audinių tampriosios savybės (lankstymas, gniaužymas) ir apšviečiant atsiradę nauji optiniai efektai, matomos struktūrinės skirtingų rūšių audinių, siūlų savybės.

Tekstilės pritaikymo praktikoje galimybes K. Vasiliauskaitė gilino dizaino katedroje. Baigiamasis magistro darbas (vad. - T. Baginskas) „Artdizaino objektai interjere“ įgyvendintas 2007 m. Vilniaus Sugiharos grožio ir chirurgijos centro kosmetologiniuose kabinetuose (interjero autorius T. Baginskas). Šios spalvingos dekoratyvinės tekstilinės kompozicijos su dirbtiniu vidiniu apšvietimu lyg vitražai interjerams teikia jaukumo. Svarbiu dekoratyviniu akcentu tampa supaprastintų pavidalų, stilizuoti augaliniai motyvai. Skirtingų audinių medžiagines ypatybes, jų derinių sąveiką, pralaidumą šviesai atskleidžia ir erdviniai buities objektai iš šilko ir vilnos („Saulė“, „Kriauklė“, abu 2010).

Paroda veikia iki gegužės 30 d.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus (Pilies g. 40, Vilnius) dirba trečiadieniais-sekmadieniais 11-16 val.

„7 meno dienos“ Nr.21 (897), 2010-05-28