Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Kilpos abiejose pusėse


Paroda „Jeigu tu žinai, kad čia yra ranka...“ Šiuolaikinio meno centre, vitrinose, mieste


Danutė Gambickaitė

Share |
Martijn In‘t Veld. „Jūros vanduo butelyje“. Menininko ir „Tulips & Roses“ galerijos nuosavybė. 2010 m.
Gintaro Didžiapetrio nuotr.
Šį tekstą galima perskaityti trim būdais: pirmasis – skaityti kas antrą pastraipą pradedant nuo pirmosios, antrasis – skaityti kas antrą pastraipą pradedant nuo antrosios, trečiasis – skaityti viską iš eilės.


Šviesos sulaužyta šakelė – sulaužyti, išsukioti sąnariai, idant būtų užaštrintas judesys. Menininkas Nicolas Matranga su teoretiku Mattu Postu vingis po vingio, lėtai laviruoja istorijų trūkiais, ruožais, kino juostų kadrų tarpeliais – ten, kur negalima, ten, kur menama, ten, kur greičiausiai yra Paulo Wittgeinsteino dešinioji (ta, kuri yra prarasta) ranka, mikliai judanti tarp sol ir la bemolio. Krentanti į begalinę trūkių jūrą ar kvazarą, amžiną citatų citavimą, perfrazavimų perfrazavimą, kvestionavimo kvestionavimą.

 

Tai daugeliu atžvilgių gali tapti savotišku šios parodos arba bent jau kelių jo kūrinių veikimo principų modeliu. „Jeigu tu žinai, kad čia yra ranka...“ – paroda be parodos. Tiksliau – pusiau paroda arba paroda apie puses. Kuravo ją Valentinas Klimašauskas, dalyvavo joje nemažai žymesnių ir mažiau žymių, tikrų ir menamų kūrėjų, bendraminčių. Rezultatas – paroda, veikianti bent 5 fizinėse erdvėse ir nesuskaičiuojamoje galybėje (na, iki 6 milijardų) nefizinių, jei turėsime omenyje, kad dalis (pusė) parodos veikia kiekviename iš mūsų. Ši savybė primena kai kuriuos Raimundo Malašausko projektus. Pavyzdžiui, „Hypnotic show“, kuriame manipuliuojama suvokimu.

 

Tai tarsi Saturnas, ryjantis savo vaikus, kuris siurbia į save ir save vėl gimdo: planetas, vaikus ir tarpus tarp sol ir la bemolio, Liudviką Buklį, kalbantį N. Matrangos apie Mattą Postą mintimis. Kartais iš tiesų vaidenasi, kad erdvės, tiksliau – mažos ir nematomos erdvytės tarp dviejų gulinčiųjų, tarp raidžių A ir B, ar tarp: JEIGU TU ŽINAI, KAD ČIA YRA RANKA, ar tarp Horace’o Goldino perskirtos moters galvos ir kojų, yra svarbesnės už objektus, tarp kurių esti.

 

Čia tiek R. Malašauskas, tiek V. Klimašauskas ir paslepia (įteigia) tikrąją parodos, o kartu ir viso, kas egzistuoja, koncepciją. Išties, jeigu remsimės šia formuluote, parodos „Jeigu tu žinai, kad čia yra ranka“ koncepcija atrodo sudėtinga tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų čia tesugrįžtama į pirminę (grynąją) esatį – idėją, kad viskas, kas YRA, egzistuoja suvokiant (jeigu norisi, galima įžvelgti sąsajų su Platonu ir etc.).

 

Olgos Vasiljavos eBay pirktos sagos (ar skandinaviškosios sagos) su „kvailių laivo“ (beprotlaivio) motyvu. Bevietis, bevietlaikis. Dviguba heterotopija? Ar tokia giminystė siejasi su kvailybe, vandeniu ir jūra?! Ar susieti, suniveliuoti, sujungti, suadyti, dekonstruoti reikia tam, kad būtų galima (su) ar (re) konstruoti arba ne, nes...

 

R. Malašauskas „hipnozės galios“ retorinę sąvoką pavertė realia (praktine), o V. Klimašauskas realia pabandė paversti kitą retorinę sąvoką – „tikroji paroda egzistuoja mūsų mintyse“. Ji visada skirtinga, įtraukia skirtingas patirtis, kontekstus, laikus. Simboliškai tarsi „išverčiama skūra“. Visi parodoje esantys kūriniai egzistuoja bent keliose kitose plotmėse ir skirtinguose kontekstuose, turi visai kitas reikšmes ir prasmes.

 

Pavyzdžiui, anonimo nuotrauka iš LTSR Valstybės saugumo komiteto, Vilniaus miesto skyriaus. Nuotrauka, kurioje nufotografuoti futbolo sirgaliai, turi aiškią kontrolės, sekimo paskirtį, realiai tai tėra dokumentas. Kūriniu jis tampa pažvelgus iš kito konteksto, suteikus kitas prasmes, kad ir: „Nežinomo KGB agento nufotografuoti sirgaliai yra vieni pirmųjų žiūrovų, kurie, patys to nežinodami, pavirto mums nematomo įvykio ir jiems nežinomo proceso dalyviais.“ Paradoksalu, bet mes, būdami parodos „Jeigu tu žinai, kad čia yra ranka“ žiūrovais (dalyviais), taip pat tampame kam nors nematomo ir mums nežinomo proceso dalimi. Ta dalimi mes esame visur ir visada.

 

Bene įdomiausia šios parodos dalis – kontekstai. Eglė Juocevičiūtė straipsnyje (artnews.lt) apie V. Klimašausko kuruotą parodą „Kilpos ir šuoliai“ yra pasakiusi: „Eidamas kilpom sužinai daugiau, nei stovėdamas vietoj“. „Jeigu tu žinai, kad čia yra ranka“ – tikrų tikriausia kontekstų paroda, todėl eidamas kilpomis (kontekstais) sužinai tikrai daugiau.

 

Ne visi darbai yra tokie patys sau pakankami, kad žiūrintysis suspėtų „sveikas“ iššokti iš kilpos. Pavyzdžiui, Antano Gerliko „Įspūdžiai iš lenktynių“ ar 2Easy Fashion „Pirkimo-pardavimo sutartis“. Reikalingas dialogas su pačiais autoriais arba su kūrinių kontekstą, sukūrimo aplinkybes žinančiais asmenimis. Kūrinio „Pirkimo-pardavimo sutartis“ istorija yra tokia: grupės 2Easy Fashion nariai išsitatuiravo plaštakas taip, kad jas suglaudus susidėtų jų simbolika, o tą tatuiruotę pardavė vienam skulptūros katedros dėstytojui. Deja, apie A. Gerliko „Įspūdžiai iš lenktynių“ neteko girdėti nieko, todėl galėčiau tik labai laisva forma interpretuoti. Užtat koks vizualiai gražus ženklų ir skaičių srautas atsiranda įvedus „c, t, s, k, d“ į internetinės paieškos programą „Google“.

 

Tame pačiame tekste E. Juocevičiūtė kalba apie apibrėžčių apibrėžtis (tautologiją) bei kūrinius (kilpas), kurie kvestionuoja ne patys savaime, o verčia kvestionuoti žiūrovą, taip „peržengdami tautologijos kliūtis“ arba kūrinio paspęstą kilpą. Kalbant kitaip, E. Juocevičiūtės žodžiais: „Šuolius ir kilpas parodoje atlieka žiūrovas, šokinėdamas ir sukdamasis disciplinos, traumos diskursuose, semiotikoje, geofizikoje“. Žinoma, parodoje „Jeigu tu žinai, kad čia yra ranka“ kontekstai skiriasi, jų daugiau, vadinasi, daugiau ir kilpų, ir į jas patenkančiųjų.

 

Galų gale pati klastingiausia kilpa yra nuolatinis kvestionavimas. Atrodo, kad paroda „Jeigu tu žinai, kad čia yra ranka“ tai ir akcentuoja.


Parodos pabaigos laikas nenustatytas.

Šiuolaikinio meno centras (Vokiečių g. 2, Vilnius) dirba antradieniais–sekmadieniais 12–20 val.


„7 meno dienos“ Nr.20 (896), 2010-05-21

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

jwhMIKCs, 2011-08-05 21:02

I'm quite palseed with the information in this one. TY!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti