„Liunės nuotykiai“. D. Sarapino nuotr.
Vilniaus teatras „Lėlė“ visus sapnuoti mėgstančius vaikus ir jų tėvelius kviečia į spektaklio „Liunės nuotykiai“ premjerą, kuri bus rodoma Mažojoje salėje gegužės 15 d. 12 ir 14 val. bei 16 d. 14 val.
Pagal Roko Mikučio pjesę sukurto vaidinimo idėjos autorė ir režisierė – „Lėlės“ aktorė Almira Grybauskaitė; režisūros klausimais jai talkino teatro meno vadovas Algirdas Mikutis, lėles ir dekoracijas kūrė dailininkė Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė, muziką – kompozitorius Faustas Latėnas. Spektaklyje vaidina Almira Grybauskaitė ir Irmantas Jankaitis.
„Liunės nuotykiai“ – tai sapną primenanti pasaka apie mažą mergaitę Liunę, kuri patenka į paslaptingą salą. Šalia nėra nei Mamos, nei Tėčio, todėl Liunė turi būti drąsi. Saloje mergaitė patiria netikėčiausių nuotykių: susipažįsta su mielomis ir juokingomis beždžionėlėmis, ponui Begemotui iš tarpdančio ištraukia medį, o nuo grėsmingų Liūtų porelės sprunka pasikinkiusi Jūros Ežį...
Šis spektaklis žiūrovams žada išties ne vieną intriguojančią staigmeną. Pirmiausia svarbu tai, kad „Liunės nuotykiuose“ naudojamas „Juodojo kabineto“ principas. O tai yra itin sudėtinga apšvietimo technika, kai žiūrovai mato tik specifiškai apšviestas lėles, tuo tarpu jas valdantys aktoriai skendi aklinoje tamsoje. Taip sukuriama stulbinamai tikroviška lėlių judesių plastika ir tuomet, regis, personažai tiesiog atgimsta scenoje. O kokių jų tik nėra spektaklyje! Be jau minėtų sausumos žvėrelių, vaizduojama, kaip tamsiose jūrų gelmėse plaukioja elektrinės medūzos, lyg lemputės švyti egzotiškos žuvys, o aštriomis iltimis blyksi rykliai... Dailininkė Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė spektakliui sukūrė įspūdingas specialiais dažais nuteptas pirštinines lėles ir lazdelėmis valdomus objektus, kurie tamsoje paslaptingai švyti.
Daugiau nei 7 personažus spektaklyje kuriančiam aktoriui Irmantui Jankaičiui „Liunės nuotykiai“ – tikras profesinis iššūkis, nes tenka dirbti itin koncentruotai ir preciziškai. Šio ryškaus „Lėlės“ aktoriaus ekspresijai ir vulkaniškai energijai čia vietos nedaug – per didelis žingsnis ar platus judesys į šoną ir lėlė, išstumta iš šviesos lauko, neatgis. Nepaisydamas kūrybinių sunkumų per repeticijas Irmantas giriasi: „Po 12 darbo „Lėlės“ teatre metų galiu pasidžiaugti, kad pagaliau gavau lėles pačiupinėti!“
Almira Grybauskaitė „Liunės nuotykius“ vadina „lėlišku“ spektakliu: „Šis vaidinimas bus užburiantis. Kai nesimato lėlę valdančio aktoriaus, nei siūlelio, nei lazdelės jungiančios jį su lėle, imi tikėti veikėjų tikroviškumu. Tai panašu į kerus. O kur daugiau, jei ne „Lėlėj“, gali tai patirti?..“
Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.
„7 meno dienos“ Nr.19 (895), 2010-05-14
|