Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Garbingas „Ąžuoliuko“ jubiliejus


Sukaktis


Aldona Eleonora Radvilaitė

Share |
„Ąžuoliuko“ koncertas Rygoje 1963 metais.
Nuotrauka iš balsas.lt
Balandžio 25 d. iškilmingu koncertu Kongresų rūmuose prasidėjo Vilniaus melomanams reikšmingas įvykis: berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ 50-mečiui skirtų koncertų ciklas.

Jis buvo suskirstytas pagal temas, renginiai vyko kasdien: balandžio 26 d. Vilniaus mokytojų namuose – Afišų parodos atidarymas, koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje, kur dainavo „Ąžuoliuko“ vokalistai.

 

Kitomis dienomis šioje įspūdingoje erdvėje buvo surengti kitų menininkų, kuriuos subrandino „Ąžuoliukas“, pasirodymai: 27 d. – kompozitorių, 28 d. – talentų, 29 d. – instrumentininkų, 30 d. – dirigentų; gegužės 1 d. vyko „Ąžuolų klubo“ vakaras-koncertas, kuriame dalyvavo „Ąžuoliuko“ vyrų choras; gegužės 2 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko koncertas „Tau, mamyte“, kuriame dalyvavo „Ąžuoliuko“ mažųjų chorai. Dar trys renginiai nukelti į birželio 6 d.: sekmadienį 12 val.

 

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje Lietuvos berniukų jaunučių chorai koncertuos Tėvo dienai; 13 val. Gedimino kalno papėdėje – H. Perelšteino ąžuolo medžio pagerbimas ir „Ąžuoliuko“ Garbės ženklelių įteikimas, o 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje įvyks finalinis festivalio-akcijos „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“ koncertas, kuriame dalyvaus chorai: Kauno „Varpelis“, Klaipėdos „Gintarėlis“, Šiaulių „Dagilėlis“, Vilniaus „Ąžuoliukas“, „Brass Band Senjorai“.

Apie tai, koks nuostabus „Ąžuoliuko“ choras, puikiai žino visi muzikos mėgėjai ir profesionalai. Kaip skaitome jų 50-mečiui išleistoje knygelėje, „šiandien „Ąžuoliukas“ – tai ne tik gražiausi Vilniaus berniukų balsai, bet ir unikali tradicija, jungianti ir daug dešimtmečių klestintį aukščiausio meistriškumo chorą ir profesionalią muzikantų lavinimo mokyklą. Šiemet choras „Ąžuoliukas“, atsigręžęs į savo nueitą kelią, gali didžiuotis įspūdingais 50-ties metų vingiais, kuriuose gausu laimėjimų tarptautiniuose konkursuose, koncertų su įžymiais pasaulio atlikėjais ir dirigentais, taip pat – 30-ies metų „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos jubiliejumi.“ Apie „Ąžuoliuko“ įkūrimą, nueitą garbingą kelią leidinyje parašyta išsamiai ir įspūdingai: „1965 m. chorui buvo suteiktas pavyzdinio kolektyvo „Ąžuoliuko“ vardas. O 2009 m. „Ąžuoliukas“ buvo išrinktas Lietuvos Nacionaline vertybe. Taigi, tai – ne tik mokykla, kurią baigę didžiuojasi save galėdami vadinti „ąžuoliukais“, ne tik aukščiausio meistriškumo choras, vertinamas plačiai užsienyje. Tai – mūsų kultūros ir švietėjiškos misijos organiška dalis. O formaliai Respublikos finansuojamų programų kontekste – tai mėgėjiškas, saviveiklai prilygintas choras, papildomam savo grandiozinių projektų rėmimui negaunantis nieko. Nes profesionalų kolektyvai už savo veiklą gauna atlyginimą, o „Ąžuoliuke“ dainuojantys atlikėjai tai daro neatlygintinai.“ Leiskime sau pateikti ir trečią šios knygelės citatą: „...Dvi asmenybės, šiandien neatsiejamos nuo „Ąžuoliukų“ vardo – tai Hermanas Perelšteinas (1923–1998) ir Vytautas Miškinis (g. 1954). Žmogus, sukūręs „Ąžuoliuką“, šefas – apie H. Perelšteiną sakoma su nepaprastu dėkingumu ir pagarba.“

Apie „Ąžuoliuką“, jo buvusį ir dabartinį vadovus galima būtų kalbėti bei rašyti labai daug. Tačiau grįžkime prie iškilmingo pirmojo 50-mečiui skirto koncerto Kongresų rūmuose balandžio 25 dieną. Jame buvo atlikti du sudėtingi, reikšmingi kūriniai: pirmoje dalyje – Johanneso Brahmso kantata „Rinaldas“ tenorui, chorui ir simfoniniam orkestrui, op. 50, o antroje – Edwardo Elgaro odė „Muzikos kūrėjai“ mecosopranui, chorui ir orkestrui, op. 69. Atlikėjai – berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), solistai – Algirdas Janutas ir Asmik Grigorian. Dirigavo V. Miškinis. Tai buvo įsimintinas įvykis. Visi atlikėjai dainavo, griežė aukščiausiu profesiniu lygiu, išraiškingai, įtaigiai. Jautėsi, jog tai – tikra meno šventė. Dirigentui pavyko įkvėpti atlikėjus maksimaliai nuotaikingam ir kokybiškam muzikavimui. Nuostabiai gražiai ir prasmingai skambėjo A. Januto ir A. Grigorian balsai. Pagirtinas buvo ir idealus choro, orkestro ir solistų garsinis-dinaminis balansas. Net didžiausios įtampos epizoduose, kulminacijose, kai choras ir orkestras dainavo ir griežė maksimaliai garsiai, puikiai galima buvo girdėti ypač gražaus tembro tenoro balsą bei vokiškai kokybiškai dainuojamą tekstą ar užburiantį, išraiškingą A. Grigorian balsą. Tai buvo aukščiausio lygio muzikos atlikimas.

Kituose „Ąžuoliukų“ renginiuose taip pat puikiai pasirodė jau išaugę „Ąžuolai“. Iš 26 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje dainavusių, pritariant fortepijonui, vokalistų pažymėtinos ryškiausią įspūdį palikusios kūrinių traktuotės: Mykolo Nechajaus atlikta (koncertmeisterė Nijolė Ralytė) E. Kurtiso „Neverk“, F.S. Gastaldono „Uždrausta melodija“, Igno Misiūros-Tumanovo (koncertmeisterė N. Ralytė) stilingai padainuota G.F. Händelio Rinaldo arija iš operos „Rinaldas“ bei su didele vidine jėga ir įtaiga atliktas G. Verdi Jago monologas iš operos „Otelas“. Vladimiro Prudnikovo (koncertmeisterė N. Ralytė) atlikti visiškai skirtingi kūriniai buvo labai įtaigūs, nuotaikingi, stilingi: „Plaukia antelė“, G. Verdi Fiesko arija iš operos „Simonas Bokanegra“, P. Čaikovskio „Triukšmingame baliuje“, C. Bohmo „Tyli naktis“. Tai buvo tarsi nugludinti brangakmeniai. Didžiules publikos simpatijas pelnė nuoširdžios, jausmingos Rafailo Karpio (koncertmeisterė Loreta Kuliešiuvienė) atliktos dainos – Ch. Chaplino „Šypsena“ ir C. Bixio „Tark man meilės žodį, Mariu“ bei Arūno Malikėno (koncertmeisterė Olga Taškinaitė) Žermono arijos iš G. Verdi operos „Traviata“ ir Ūdrio dainos iš V. Klovos operos „Pilėnai“ traktuotės. Visos patyrusios, aukšto profesinio lygio koncertmeisterės puikiai talkino „Ąžuolams“.

Garbingam „Ąžuoliuko“ jubiliejui skirti renginiai alsavo žaisme, šiluma, meile muzikai. Belieka „Ąžuoliuko“ chorui, muzikos mokyklai palinkėti kuo šviesesnės ir sėkmingesnės ateities, kad jų neskriaustų valdininkų išgalvotos reformos nei kiti trukdžiai, kad jų kūrybiniai laimėjimai toliau džiugintų.



„7 meno dienos“ Nr.19 (895), 2010-05-14

Versija spausdinimui

Komentarai

UzKZoVBctXM, 2011-06-23 08:58

Now I'm like, well duh! Truly thanfkul for your help.

Liepa, 2010-05-18 22:47

O iš kur tokią prieštvaninę nuotrauką ištraukėt?

Ažuolas, 2010-05-15 18:50


"Belieka „Ąžuoliuko“ chorui, muzikos mokyklai palinkėti kuo šviesesnės ir sėkmingesnės ateities, kad jų neskriaustų valdininkų išgalvotos reformos nei kiti trukdžiai, kad jų kūrybiniai laimėjimai toliau džiugintų."...

Muzikos mokyklai linkiu kuo didesnės sėkmes greičiau atsikratyti Šikšnelienės - tada tikrai bus šviesesnė ir sėkmingesnė ateitis.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti