Pastaraisiais metais jis kuria keliaudamas po skirtingus teatrus Lietuvoje, Graikijoje ir Suomijoje – šiose šalyse yra ne tik aktoriai, su kuriais nuolat dirba, bet ir „prisijaukintos“ teatro scenos bei žiūrovai. Graikijos sostinėje, Eksarchijos teatre, žiūrovai išvydo vieno skandalingiausių visų laikų rašytojų markizo de Sado kūrinių motyvais kurtą spektaklį „de Sadas – Žiustinai“.

Nors markizas de Sadas į istoriją pirmiausia įrašytas kaip pornografinės literatūros meistras ir termino „sadizmas“ krikštatėvis, jo kūrinių teminė amplitudė plati ir joje ypač ryškios visuomenės vertybių, valdžios, ekonomikos dėsnių kritikos bei asmeninės laisvės temos. Todėl, pasak režisieriaus, Eksarchijos teatras Atėnuose – šiai premjerai tinkama vieta: „Teatras įsikūręs Atėnų Eksarchijos rajone, kuris garsus savo anarchistais ir ekstremistais. Ten nesunkiai galima rasti vaikinų ir merginų, kurie žino, kaip pagaminti Molotovo kokteilį. Ir kaip numesti jį ten, kur reikia...“ „de Sadas – Žiustinai“ – tai tarsi manifestas, kurį spektaklio kūrėjai meta visuomenei – piktas, provokuojantis, antikapitalistinis. Kokios reakcijos jis sulauks ekonominės krizės krečiamoje demokratijos tėvynėje, kurioje net ir tokiomis sąlygomis teatrų lankomumas vienas didžiausių Europoje, paaiškės po premjeros.

Cezaris Graužinis nevengia kritikuoti nei lietuviškos teatro sistemos, nei politinės teatro mėsmalės. Ne sykį aštriai pasisakęs prieš iškreiptą kultūros politiką, prieš kelerius metus viename interviu jis minėjo kad „kartais antisocialumas atrodo pozityviau negu aktyvus socialumas iškreiptomis prasmėmis“. Šįsyk jo kritika nukreipta prieš pasaulį užvaldžiusią neoliberalizmo filosofiją, kurią jis negailestingai preparuoja pasitelkdamas de Sado kūrinius. Pasak režisieriaus, „provokuojanti de Sado filosofija – puikus įrankis šiuo metu madingai ir stipriai propaguojamai chameleoniškai neoliberalizmo vertybių sistemai sudaužyti“.

Spektaklį režisierius kuria pagal savo paties parašytą pjesę vienai aktorei. Tai graikė Maria Papadopoulou, kuri su režisieriumi dirba nuo 2006-ųjų. Ją kartu su kitais aktoriais Graužinis atsirinko atviroje atrankoje, kurdamas pirmą savo spektaklį Graikijoje „Dafnis ir Chlojė“. Dirbant su tais pačiais aktoriais 2008 m. gimė „Belaukiant Godo“ pagal Samuelį Beckettą, o praėjusių metų pabaigoje – „Graikas Zorba“ pagal Nikosą Kazantzakį (čia Maria Papadopoulou sukūrė įspūdingą Madam Hortenzijos vaidmenį).

Režisieriaus ir aktorės tandemą papildo nuolatinė lietuviška teatro kūrėjų komanda: muziką parinko ir redagavo Martynas Bialobžeskis, afišą kūrė fotografas Dmitrijus Matvejevas ir dailininkas Vytautas Narbutas, grimo ir kostiumų autorė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė. Scenografijos ir šviesų autorius – Cezaris Graužinis.

Graikijos teatro gerbėjams ir kritikams lietuvio režisieriaus vardas jau žinomas. Už spektaklį „Dafnis ir Chlojė“ režisierius ir pagrindinis aktorius Manolis Mavromatakis buvo apdovanoti prestižinėmis graikų muzikos bei teatro kritikų sąjungos įsteigtomis Karolos Koun premijomis kaip geriausias metų režisierius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas. Pernai sukurtas „Graikas Zorba“ skubos tvarka buvo įtrauktas į festivalį „Athens System“, kuris kasmet rengiamas siekiant pristatyti graikų teatrą užsienio vadybininkams ir teatralams.

Po premjeros Graikijoje Graužinis šiemet numatęs dar dvi premjeras – vieną Lietuvoje, „Menų spaustuvėje“, su „cezario grupe“, kitą – vasaros pabaigoje Suomijoje.

„cezario grupės“ inf.

„7 meno dienos“ Nr.17 (893), 2010-04-30