Gegužės 6 d. 19 val. festivalį „Skalvijoje“ atidarys kompozitorius ir atlikėjas André Mergenthaleris ir jo muzikinė kompozicija. Po koncerto bus parodytas filmas „Vaikinų namas“ („House of Boys“, Vokietija, 2009), jį lietuvių žiūrovams pristatys režisierius Jeanas-Claude'as Schlimas. Spalvinga istorija rodo dramatišką vidurinės mokyklos mokinio Franko gyvenimo kelionę 1984-aisiais. Tai ir pasakojimas apie muziką, stiprią meilę bei skaudžią kančią išgyvenant draugo mirtį.

„Baltic Pride“ filmų programa pristatys dokumentinius ir vaidybinius filmus. Juose pateikiamos homoseksualiems žmonėms iškylančios problemos, bet siekiama atskleisti būtent bendražmogišką jų lygmenį, paskatinti atsisakyti patriarchalinėse ir uždarose visuomenėse gyvuojančio požiūrio į homoseksualius asmenis kaip į simboliškus „kitus“, keliančius grėsmę bendruomenei. Programos rengėjai taip pat siekia supažindinti žiūrovus su kitokios seksualinės orientacijos problemomis platesniame - visuomeniniame, kultūros ir istoriniame kontekste.

Programos įvairovė paneigia Lietuvoje prigijusius seksualinių mažumų stereotipus. Pastaruoju metu filmuose dažnai prabylama ir apie tai, kad homoseksualizmas šiuolaikiniame tautiškai, kultūriškai, religiškai padalytame pasaulyje tampa vienijančiu elementu. Žvelgiant į paskutinių dešimtmečių kino istoriją galima konstatuoti, kad filmai, kuriuose buvo rodomos homoseksualinės orientacijos žmonių dramos padėjo kinui atsisakyti ne vieno tabu.

Tarptautinio Berlyno kino festivalio konkurse parodyti André Téchiné „Liudytojai“ („Les témoins“, Prancūzija, 2007) - tai istorinė mozaika apie 9-ojo dešimtmečio prancūzų šeimos ir moralės pokyčius, susijusius su AIDS atsiradimu. Ši liga pagimdė naujas kryptis visame pasauliniame kine, ypač dideles permainas ji išprovokavo amerikiečių kine po to, kai Jonathano Demme filmas apie gėjų porą „Filadelfija“ (1993) buvo apdovanotas „Oskaru“. „Liudytojai“ perkels į 1984-ųjų Paryžių ir pasakos saujelės draugų, į kurių gyvenimą netikėtai įsiveržia iki tol neegzistavusi liga, istoriją. Ji bus parodyta rašytojos Saros akimis, kuri po daugelio metų prisimena gydytojo Adrieno, savo vyro ir gražuolio Maniu meilės trikampį. Įsimintinus vaidmenis filme sukūrė Michelis Blanc'as ir Emmannuelle Béart.

Kanadiečio Jeano-Marco Vallée filmas „I.Š.P.R.O.T.Ė.J.Ę.S“ („C.r.a.z.y.“, Kanada, 2005) taip pat siūlo atsigręžti į praeitį. Vienos šeimos istorija prasideda 1960-ųjų šv. Kalėdų rytą. Tą dieną pasaulį išvydo berniukas Zacharijus. Ketvirtasis daugiavaikės katalikiškos šeimos sūnus akimirksniu tampa tėčio numylėtiniu. Zakas pasakoja savo istoriją, į kurią sutilpo ir keturi broliai, ir „Pink Floyd“, „Rolling Stones“, Davidas Bowie, pasivažinėjimai įspūdingu motociklu, pirmos slapta surūkytos cigaretės. Tai istorija jaunuolio, kuris yra toks kaip visi, bet kuris nori suprasti savo tikrąją prigimtį.

Režisierės Josiane Balasko komediją „Prakeikta pievelė“ („Gazon maudit“, Prancūzija, 1995) lietuvių žiūrovai jau matė, nes filmas oficialiai buvo platinamas Lietuvoje. Ispanų aktorė Victoria Abril filme suvaidino laimingą žmoną ir motiną Loli, kuri nieko nežino apie vyro neištikimybę. Į jos gyvenimą staiga įsiveržia keista mergina Marijo (Josiane Balasko) ir sudrumsčia šeimos idiliją. Marijo ir Loli - visiškai skirtingos, bet, pasirodo, jos abi neabejingos moterims...

Celine Sciamma drama „Vandens lelijos“ („Water lilies“, Prancūzija, 2007) atskleidžia trijų draugių seksualinius išgyvenimus karštą vasarą. Baseine, persirengimo kambariuose paauglės Mari, Ana ir Floriana ieško tikrosios susijaudinimo ir lytinio potraukio prasmės.

Dokumentiniai programos filmai rodo, su kokiomis šių dienų gyvenimo problemomis tenka susidurti seksualinėms mažumoms. Autobiografinis Gustavo Hoferio ir Luca Ragazzi filmas „Netikėtai, praėjusią žiemą“ („Suddenly, last winter“, Italija, 2008) pasakoja apie gėjų porą, kurios paprastą gyvenimą sujaukia partnerystės įstatymo svarstymo peripetijos. Gustavas įtikina besispyriojantį Lucą kilti į kovą už savo pilietines teises su kamera rankose. Vyrai leidžiasi į bauginančią, stereotipų, homofobijos ir nepakantumo persmelktą, bet netikėtai komišką kelionę.

Filmas „Ji - vaikinas, kurį pažinojau“(„She's a boy I knew“, rež. Gwen Harworth, Kanada, 2007) taip pat autobiografinis. Režisierė pasakoja apie tai, kas atsitiko, kai Stevenas Haworthas nusprendė nebegalįs ilgiau gniaužti savyje tikrosios prigimties. Tačiau tai nėra filmas apie lyties pakeitimą. Nelengvais pokalbiais su artimaisiais, asmeninio archyvo ir šmaikščios animacijos intarpais režisierė pateikia atvirą praradimo ir besąlygiškos meilės istoriją.

Kita kanadietė Julia Ivanova gausiai tarptautiniuose festivaliuose apdovanotame filme „Tėvystės svajos“ („Fatherhood dreams“, Kanada, 2008) pasakoja apie filmo herojų Scotto, Randy, Steve'o ir Drew siekį įgyvendinti savo tėvystės svajas. Pasiryžimas šeiminiam gyvenimui ir džiaugsmas jį kuriant, regis, neturi ribų, bet realybė yra kitokia. Homoseksualams, siekiantiems auginti vaikus, tenka daug paaukoti. Ar gėjų auginami vaikai bus laimingi? Sveiki? „Taps“ gėjais? Iš jų šaipysis kiti vaikai? Nors homoseksualai, norintys auginti vaikus, yra „mažuma mažumoje“, tradicinės šeimos vertybes puoselėjančios organizacijos juos iš anksto pasmerkia šeimos, moralės ir visuomenės griovėjų vaidmenims.

Komunizmo žlugimas Europoje grąžino atkurtą nepriklausomybę milijonams Rytuose, ir nors homoseksualumas buvo legalizuotas, visuomenės homofobija šioje pasaulio dalyje išlieka įsišaknijusi. Matthew Charlesas savo filme „Už rožinės užsklandos“ („Beyond the pink curtain“, D. Britanija, 2009) užfiksavo regiono problemas. Rožinė uždanga atsirado Geležinės vietoje. Už jos slepiasi smurtas ir neapykanta kitokiems. Dokumentinis filmas pasakoja apie „Pride“ eisenas.

Filmas „Miestas sienų apsupty“ („City of Borders“, rež. Yun Suh, JAV, 2009) parodys dar vieną neįprastą vienybės simbolį, kuris meta iššūkį smurtui ir išankstiniam nusistatymui. Tai gėjų baras „Shushan“ pačiame Jeruzalės centre. Čia skirtingų tautybių, religijų ir skirtingos seksualinės orientacijos žmonės kuria bendruomenę.

Brooke Sebold, Benitos Sills ir Toddo Sillso filmas „Raudonas be mėlynos“ („Red Without Blue“, JAV, 2007) - tai sukrečiantis dokumentas apie identiškus dvynius, kurių vienas transformavosi iš vyro į moterį. Filmo kūrėjai trejus metus su kino kamera lydėjo filmo herojus. Dvyniai Markas ir Alexandras Farley gimė 1983 metais. Kai dvyniams buvo keturiolika, jų tėvai išsiskyrė, o berniukai suvokė savo homoseksualią orientaciją. Tai supratę, jie net bandė nusižudyti. Bandymas nepavyko, bet broliai buvo išskirti daugiau nei dvejiems metams. Markas Farley gyveno su filmo kūrėjais viename name. Iš pradžių jų santykiai buvo kaimyniški, o vėliau Markas papasakojo apie savo praeitį ir lyties keitimo operacijai besirengiantį brolį dvynį. Filmo kūrėjai sako, kad jų tikslas buvo padėti panašiems žmonėms. Tačiau kurdami nepriklausomų ir stiprių brolių portretą, jie kelia ir fundamentalius visuomeninės ir kultūrinės lyties tapatybės klausimus. Filmas buvo rodytas visame pasaulyje ir apdovanotas festivalių prizais.

Parengta pagal rengėjų inf.

„7 meno dienos“ Nr.17 (893), 2010-04-30