Kuo čia dėtas FLUXUS?
Trys siužetai remiantis laisvų asociacijų principu.
1. Netalentingai mylimajai vyras pastato operą. Ponia dėl to netampa talentinga. Nepaisydama nieko, save vadina menininke.
2. Herojus stovi ant stogo. Ilgai žvelgia į „tuos“ žmones. Jis dėvi triko, ant viršaus kelnaitės ir skraistė. Įsivaizduojamą pranašumą rodo ir moderni technologija (pvz., segway). Vėliau jis „išgelbėja“ pastatą ir lieka „anonimiškas“ (abonentas). Kai kameros patraukiamos, pastatas paliekamas likimo valiai.
3....
|
Beveik gyva
Jūratė Kazakevičiūtė. „Žinios nešėja“. 2009 m.
Visai neseniai Šiuolaikinio meno centro skaitykloje garsus meno istorijos teoretikas Jamesas Elkinsas skaitė viešą paskaitą (iš Europos humanitarinio universiteto ciklo) ir joje klausė: „Ar vaizdai gali mąstyti?“
Teoretikas teigė, kad vaizdai yra kalbinės struktūros; psichoanalizės plėtotojas Jacques'as Lacanas, be abejonės, tuo apsidžiaugtų - ne tik sapnai ir pasąmonė, bet ir, pasirodo, vaizdai savo struktūra yra kalbiniai. Ir tai logiška - mes esame kalbinės būtybės par se. Paveikslai, pasirodo, turi ir balsą. Žinoma. Perduoda ir sukelia mintis. Vaizdas net filosofinę mintį gali suformuoti ar ją sukelti. Kai paskaita gerai parengta, net paprasti dalykai skamba gerai... O apie...
|
Pirmiau esu dailininkas, o ne rašytojas
Kęstutis Kasparavičius. „Kvailos Istorijos“ („Grimm Press“, Taipėjus). 2003 m. Pasaulinio garso vaikų knygų kūrėjo, dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus knygas kiekvienas esame bent pavartę.
Subtilių spalvų akvarelė, tikslus piešinys, meistriškai perteiktos detalės, išradinga kompozicija, humoras ir elegancija išskiria autorių iš kitų. Jis iliustravo per 50 knygų, sukūrė įsimintinas iliustracijas tokiems klasikos šedevrams kaip H.Ch. Anderseno „Coliukė“, C. Collodi „Pinokio nuotykiai“, G.A. Bürgerio „Miunhauzenas“. Visų dailininko nuopelnų ir tarptautinių apdovanojimų nė neišvardysi. Šiemet Bolonijos vaikų knygų mugėje dailininkas pristatė...
|
Išsaugoti tapatumą
Česlovas Janušas. „Ežeras pakalnėje“ Radvilų rūmuose eksponuojama beveik 100 lietuvių išeivijos tapytojo Česlovo Janušo darbų. Dauguma jų atvežta iš JAV. Amerikoje gyvenantis dailininko sūnus Saulius Janušas saugo tėvo kūrybinį palikimą ir rūpinasi jo sklaida. Dešimt parodoje pristatytų drobių, sukurtų dar iki Antrojo pasaulinio karo ir vėliau, išvykus iš Lietuvos, papildyta iš Lietuvos dailės muziejaus fondų.
Česlovas Janušas gimė 1907 m. Feodosijoje (Ukraina). 1922 m. Janušai grįžo į Lietuvą. 1926 m. Č. Janušas baigė Klaipėdos lietuvių gimnaziją, kurioje tuo metu piešimą dėstė garsus Klaipėdos krašto dailininkas Adomas Brakas. Po studijų Kauno meno mokykloje dirbo mokytoju Pasvalio komercinėje mokykloje, Šiaulių ir Kauno gimnazijose, Kauno pirmojoje dailiųjų amatų mokykloje. 1940 m. paskirtas jos direktoriumi. Č. Janušas mokėsi scenografijos pas Mstislavą...
|
Dar nematyti eskizai
Stasys Krasauskas. Eskizas „Giesmių giesmei“. 1965 m. Šiuo metu veikia paroda, kur žiūrovai turi unikalią galimybę susipažinti su dar neregėtais dailininko Stasio Krasausko eskizais.
Kalbant apie šio menininko kūrybą, neišvengiamai atsiranda du jo suvokimo lygiai: istoriškas (chruščiovinių laikų, kai jie buvo kuriami) kontekstas ir šiandieninis. Aš, kaip jauna žiūrovė, atstovauju šiandieniniam kontekstui ir galiu bandyti kalbėti tik tai, ką S. Krasausko kūryba galėtų reikšti dabar. Tačiau vis dėlto neįmanoma išvengti istorinių aplinkybių. O joms susidūrus išryškėja skirtis tarp mito ir tikrovės.
Pokalbis su dailininko...
|
|