Mūsų žiniomis, Kultūros ministerija Kino tarybos siūlymu ketina 2010 metais pilnai finansuoti tik tęstinius projektus, jų tarpe – 3 pilnametražius vaidybinius filmus, beveik nepalikdama jokių resursų naujiems kino projektams. Manome, kad tai būtų neracionalus Valstybės lėšų panaudojimas, galintis padaryti žalą Lietuvos kino raidai. Pilnametražių vaidybinių filmų filmavimo periodas dažniausiai trunka nuo 2 iki 4 mėnesių, filmo postprodukcijos darbai tęsiasi dar 6–7 mėnesius. Dabar jau balandžio vidurys. Akivaizdu, kad paskyrus pilnametražių vaidybinių filmų projektams visas finansavimo lėšas, jie šiais metais vis tiek nebus užbaigti. Labai tikėtina, kad šiemet gavę didelį finansavimą, jie ir kitais metais bus finansuojami kaip tęstiniai projektai.

Kokios gi galimos tokių sprendimų pasekmės? Remiant tik kelių pilnametražių vaidybinių filmų gamybą, iš esmės užšaldomas visus žanrus apimantis nacionalinio kino procesas, kyla pavojus sužlugdyti vos užsimezgusius tarptautinio bendradarbiavimo filmų gamybos srityje ryšius, sustabdomos galimybės vystyti projektus per Europos Sąjungos programas bei fondus.

Prieš keletą metų, turint panašias finansavimo galimybes, buvo sugebėta remti visus kino žanrus – vaidybinį, dokumentinį, animacinį, o taip pat paruošiamuosius darbus, koprodukciją, Europines kino programas, filmų sklaidą, paskirstant lėšas tiek tęstiniams, tiek naujiems kino projektams.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad pagal lėšų skyrimo kino projektams taisykles, tiek tęstinių, tiek bet kurių kitų projektų finansavimui yra būtina skelbti konkursą. Bet koks kitas finansavimo būdas pažeistų kino kūrėjų ir gamintojų teises bei lūkesčius. Konstatuojame, kad nuo metų pradžios praėjus beveik 4 mėnesiams, toks konkursas nepaskelbtas. Kai nėra dialogo ir reglamentuotos informacijos apie Kino tarybos veiklą, filmų kūrėjai bei gamintojai taip pat negali planuoti savo veiklos. Kultūros ministerijos prašymu, prieš keletą mėnesių parengėme pastabas dėl naujų kino projektų finansavimo taisyklių. Jokios reakcijos į jas, taip pat žinios, kada tos taisyklės (kurios reguliuos mūsų veiklą) bus patvirtintos, neturime iki šiol. Pastaruoju metu negauname jokios informacijos apie Kino tarybos posėdžius, jos sprendimus. Kol Kino taryba formuojama delegavimo principu, jos veikla turėtų būti atvira visoms ją suformavusioms institucijoms. Kol nepatvirtintos naujosios Kino projektų finansavimo taisyklės, turėtų galioti senosios.

Siūlome Ministerijai kuo greičiau apsispręsti dėl kvotų, skelbti konkursus kino projektų finansavimui ir apie tai viešai informuoti kino visuomenę.

Pagarbiai,

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas                                                                      Saulius Beržinis

Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas                                                                         Gytis Lukšas

2010-04-09,  Vilnius

„7 meno dienos“ Nr.15 (891), 2010-04-16