Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Nr. 8 (884), 2010 vasario 26 d. > Teatras > Oskaro Koršunovo premjera Stokholme – Kurto Weillio „Sidabrinis ežeras“
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Oskaro Koršunovo premjera Stokholme – Kurto Weillio „Sidabrinis ežeras“


Svetur


7MD informacija

Share |
Aktoriai Ulrika Tenstam ir Torkel Petersson Stokholmo teatro „Folkopera“ spektaklyje Kurto Weillio „Sidabrinis ežeras”.
Vasario 27 ir 28 d. Stokholmo teatre „Folkopera“ bus rodomi Oskaro Koršunovo režisuotos Kurto Weillio operos „Sidabrinis ežeras“ premjeriniai spektakliai. Pirmasis parodytas vasario 23-iąją.

Bilietai į premjerinius spektaklius buvo išpirkti gerokai anksčiau, nei apie būsimą premjerą išsamias publikacijas su nuotraukomis iš repeticijų ir interviu su kūrėjais išspausdino stambiausi Švedijos dienraščiai, dainininkus ir aktorių bei keletą statomos operos fragmentų rytinėje laidoje pristatė viena pagrindinių Švedijos TV stočių, aktoriai davė interviu radijo žurnalistams.

 

Sniegu užverstoje sostinėje nuo sausio pradžios kabo plakatai su atkaklaus dainininko apšarmojusia ir varvekliais apkibusia barzda atvaizdu. „Folkoperos“ komunikacijos skyriaus darbuotojai įšaldė ledo blokuose smuiką ir porą pučiamųjų – ši instaliacija stovės vienoje miesto aikščių per visą spektaklio vaidinimo laikotarpį – iki kovo pabaigos.

 

Sidabrinis ežeras: žiemos pasaka“ („Der Silbersee: ein Wintermärchen“) – komplikuoto likimo kūrinys, kurio žanrą pats Kurtas Weillis ir libreto autorius Georgas Kaiseris įvardijo kaip „pjesę su muzika“. Ji buvo kurta dramatišku laikotarpiu – tarpukario Vokietijoje 1932 m., o premjeriniai spektakliai įvyko trijuose Vokietijos miestuose (Leipcige, Erfurte ir Magdeburge) 1933 m. vasarį. Jau tada pjesė buvo suvokta kaip savotiškas politinis manifestas, todėl saugantis arešto Weilliui po premjeros teko emigruoti į Prancūziją (iš kur jis vėliau išvyko į JAV), o G. Kaiserio kūrinius uždrausta spausdinti.

 

Sidabrinis ežeras“ stilistiškai ir tema artimas provokuojančiai ir konfliktiškai „Operai už tris skatikus“ (ją Weillis parašė kartu su Bertoltu Brechtu 1928 m.), bet santūresnis ir klasiškesnis muzikiniu požiūriu, skirtas atlikti klasikinei simfonetei bei fortepijonui, arfai ir mušamiesiems. Weillis čia derina įvairias stilistikas: barokinio pastišo, vagneriškų nuotaikų, Vienos valso, maršo, oratorijos, tango, diksilendo, simfonijos, melodramos ir kabareto. Anot naujojo „Folkoperos“ spektaklio dirigento Joakimo Unanderio, palikdamas tėvynę, Weillis paliko už savęs ir užbaigtą kūrybinį laikotarpį – daugiau tokios stilistikos muzikos jis neberašė.

 

Šis Weillio kūrinys yra vienas mažiausiai žinomų ir rečiausiai statomų. Labiausiai tikėtinos priežastys – neįprastas teksto (kalbamosios šios neįprastos operos dalies) ir muzikinės dalies santykis (teksto trukmė yra net kelis kartus didesnė už muzikos). Dėl to operos dainininkams tenka nelengva užduotis paruošti didžiules dramines kūrinio dalis, o dramos aktoriams sunkiai įveikiamos sudėtingos vokalinės partijos.

 

Oskaras Koršunovas, kuriam „Folkopera“ pasiūlė šį kūrinį, priėmė tokį sprendimą: visus „Sidabrinio ežero“ personažus kuria dešimt operos dainininkų ir vienas dramos aktorius. Pastarasis – vienas pagrindinių savo kartos Švedijos teatro ir kino aktorių Torkelis Peterssonas – dirba su Koršunovu jau antrą kartą, jis sukūrė Tinkerio vaidmenį Sarah Kane „Išteisintuose“, Karališkojo dramos teatro eksperimentinėje scenoje „Elverket“ 2003 metais. Peterssonas, baigęs muzikos mokyklą, nuo vaikystės svajojęs apie operos solisto karjerą, dabar, sulaukęs keturiasdešimties, gavo išbandyti savo svajonę gana saugiomis aplinkybėmis – pagrindiniam herojui Weillis skyrė tik vieną vokalinį numerį, bet jam teko didelės apimties ir sudėtingos draminio veiksmo scenos.

 

Spektaklio kūrybinės grupės sąrašą puošia ne tik puikių solisčių Ulrikos Mjörndal ir Ulrikos Tenstam pavardės – „Sidabrinio ežero“ scenografiją ir videoprojekcijas kūrė vienas garsiausių šiandienos Švedijos scenos dailininkų Peteris Lundquistas. Jis bendradarbiauja su Oskaru Koršunovu jau trečią kartą: buvo spektaklio „Išteisintieji“ scenografu, taip pat įspūdingo norvegiškojo Stavangerio – Europos kultūros sostinės 2008 projekto „Tos akys“ pagal Jono Fosse pjesę bendraautorium – ten Lundquistas sukūrė natūralios įlankos vandens užliejamą ir į mėnulio fazių keitimąsi reaguojančią vaidybos aikštelę, kurioje aktoriai galėjo „vaikščioti vandeniu“.

 

Vaikščiojimas vandeniu“ yra ir vienas pagrindinių naujojo spektaklio „Sidabrinis ežeras“ motyvų, skambančio šalia tiesos ir teisingumo konflikto, asmeninės atsakomybės, baimės, neapykantos ir sugebėjimo atleisti. Anot režisieriaus, „gerumas neatneša naudos, priešingai, per jį prarandi žemę po kojom, tačiau laimi galimybę eiti vandeniu.“

 

OKT/ Vilniaus miesto teatro inf.


„7 meno dienos“ Nr.8 (884), 2010-02-26

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti