Muzika kaip lakmusas
Asmik Grigorian (Siuzana) ir Kostas Smoriginas (Figaro). Nuotrauka iš LNOBT archyvo Taip jau susiklostė, kad retokai Lietuvoje statomoms W.A. Mozarto operoms, ypač „Figaro vedyboms“, nekart buvo lemta tapti mūsų operos trupės gyvybę paliudijančiu spektakliu.
Pirmąkart šis veikalas Valstybės teatre (tuo metu vadintame Didžiuoju teatru) statytas, regis, labai niūriu laikotarpiu - 1944 m. pavasarį (premjera - gegužės 7 d.), karo metais. Spektaklį rengė vokiečių menininkai - režisierius L. Geeras, dailininkas W. Schröteris, dirigentas P. Schmitzas. Batutą iš pastarojo dar porai spektaklių (iki pasibaigiant karui ir užeinant sovietų okupacijai) spėjo perimti Vytautas Marijošius. O pagrindinius vaidmenis...
|
Dvigubas solo
Dalia Kuznecovaitė Nuotrauka iš Filharmonijos archyvo Praėjusį šeštadienį filharmonijoje vykęs simfoninės muzikos koncertas sutraukė ypač daug publikos. Vieniems magėjo pasiklausyti jaunosios smuikininkės Dalios Kuznecovaitės, kitus intrigavo prancūzų dirigento Olivier Grangeano parengtas Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“, neskambėjęs mūsų filharmonijoje jau daug metų. Su šiuo dirigentu Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras yra ne tik sėkmingai koncertavęs, bet ir užmezgęs gilesnius ryšius, paremtus pagarba, pasitikėjimu ir paklusimu maestro autoritetui. Tai nutinka toli gražu ne su visais gastrolieriais. Gandas apie filharmonijoje vykstančias produktyvias ir turiningas repeticijas netruko pasklisti mieste.
Šį koncertą rėmė Prancūzų kultūros centras, labai operatyviai internete paskleidęs simpatišką filmuotą reportažą iš repeticijos (kam įdomu, siūlau susirasti YouTube).
Koncerto solistė D. Kuznecovaitė pirmąsyk su LNSO pasirodė maždaug prieš metus. Tada ji atliko Sergejaus Prokofjevo Pirmąjį smuiko koncertą. Pagirtina, kad Filharmonijos vadovybė neilgai trukus vėl pakvietė talentingąją smuikininkę. Stygininkai, įdėmiai sekantys Dalios...
|
Buenos Airių debesys virš Vilniaus
Giampaolo Bandini (gitara) ir Cesare Chiacchiaretta (bandonija) Kai kalbama apie Argentiną, pirmos asociacijos kyla su tango ritmais, temperamentingais styginių instrumentų ir bandonijų atliekamais kūriniais, išgarsinusiais šią šalį plačiai pasaulyje.
Tango ir bandonija tapo kone neatsiejamos sąvokos, nors šis instrumentas Argentiną iš Europos pasiekė tik XX a. pradžioje, neturėdamas savo istorijos ir tradicijos šaknų. Matyt, būtent dėl to buvo atviras naujiems ieškojimams ir lengvai prasiskynė kelią į tradicinę Argentinos muziką. Vietiniai muzikantai išstudijavo šio instrumento galimybes ir savamoksliškai pritaikė sodrius, plačius bandonijos garsinius niuansus savo atliekamiems kūriniams. Taip natūraliai...
|
Juozas Domarkas dirigavo Lince
Dirigentas Juozas Domarkas. Martyno Aleksos foto Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvo, simfoninio orkestro, meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas viešėjo Austrijoje, Lince, ir dirigavo „Brucknerhaus“ Didžiojoje koncertų salėje.
Maestro su Brucknerio simfoniniu orkestru (Bruckner Orchester Linz) pateikė austrų publikai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninių poemų „Jūra“ ir „Miške“ bei Modesto Musorgskio siuitos „Parodos paveikslėliai“ muzikines interpretacijas.
Koncertų salės fojė buvo eksponuojamos M.K. Čiurlionio ir Viktoro Hartmano (M. Musorgskio siuita „Parodos paveikslėliai“ sumanyta pagal šio architekto ir dailininko, artimo kompozitoriaus bičiulio,...
|
|