Čia 5-12 metų vaikai interpretuoja dailės istorijos periodus nuosekliai nuo piešinių uolose iki modernizmo ir postmodernizmo. Ekspozicijoje rasite ir piešinių, ir pagal bizantišką tradiciją sukurtų mozaikų, ir net instaliacijų. Kai kurie darbai interaktyvūs, kviečiantys žaisti.

Natūraliai iš naujo kyla kopijos ir originalo santykio klausimai. Kiek ir kaip svarbus kopijavimas mokymosi procese. Juk Viktorijos laikų meno mokyklose mokiniai susėdę piešdavo, pavyzdžiui, tą patį medžio lapą, kuris jau nupieštas ant lentos, itin schematiškas ir menkai teprimena tikrąjį. Kai įžymius suaugusiųjų meno kūrinius kopijuoja vaikai, kopija įgauna nuoširdų laisvės proveržį, kurio neužgožė nei kopijuojami šedevrai, nei juos parinkę ir vaikams pristatę mokyklos mokytojai. Taip kopija virsta interpretacija arba laisva improvizacija meno istorijos tema. Apžiūrinėjant Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos ekspoziciją galima pasijusti taip, lyg vaikščiotum po savotišką Luvrą. Čia skleidžiasi ta pati pasaulinio lygio meno šedevrų dvasia ir tvyro nekasdienė, iškilminga, itin kosmopolitiška nuotaika.

Parodoje esantys aprašymai gana išsamūs ir bendrais bruožais charakterizuoja pagrindines epochos savybes. Kartais aprašymuose pasakoma daugiau, negu galima pamatyti kūriniuose. Aprašomos skirtingų epochų istorijos sukuria ir po kelis ar keliolika „nematomų kūrinių“ ir paroda tarsi „pagausėja“ eksponatų: nesvarbu, kad vieni matomi, o kiti tik įsivaizduojami. Pavyzdžiui, iliustruojant antikinės Graikijos epochą, parodoje galima pamatyti raudonfigūres ir juodafigūres amforas, o greta perskaityti, kad Sokratas yra garsiojo posakio „žinau, kad nieko nežinau“ autorius, kad senojoje Graikijoje gimė ne tik filosofija, bet ir teatras, literatūra, mokslai, sportas, susiformavo įstatymai, valdymo sistema.

Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos programa neįsivaizduojama be meno istorijos pažinimo, jos suvokimo ir bandymo perteikti ją savaip. O kas įdomiausia - daugiabriaunė ekspozicija paskatino ne vieną parodos lankytoją susidomėti menu ir jo istorija. Mokykloje vyraujantis rimtas požiūris į vaiką, pasitikėjimas juo ir jo kūrybinėmis galiomis, pasirodo, gali sudominti ir suaugusiuosius, kurie neretai manosi žinantys pakankamai.

„7 meno dienos“ Nr.5 (881), 2010-02-05