Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Daktaras Larsas ir režisierius von Trieras


Nauji filmai - „Antikristas“


Živilė Pipinytė

Share |
„Antikristas“
„... Pristatydamas filmą Kanuose Larsas von Trieras neslėpė, kad „Antikristas“ buvo bandymas grįžti į normalų gyvenimą po kelerius metus trukusios depresijos. Būdamas menininkas von Trieras, be abejo, pasirinko sublimaciją. Bet, kaip ir kiekvienas psichoterapijos pacientas, kažkurią akimirką jis pasijuto protingesnis už savo psichoterapeutą. Todėl filmo Jis yra ir pats režisierius, ir simboliškas jo psichoterapeutas. ...”


Labiausiai nustebino vienas „Antikristo“ („Antichrist“, Danija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Italija, Lenkija, 2009) pabaigos titras: „Larso von Triero konsultantas mizoginijos klausimais“. Konsultanto (-ės) pavardės neužsirašiau, bet sunku patikėti, kad von Trierui prireikė tokių paslaugų. Juk ir anksčiau ne viena jo filmų herojė patyrė fizinę ir psichologinę prievartą, smurtą ir išnaudojimą. Žinoma, „Antikristo“ Ji (Charlotte Gainsbourg) pranoksta jas visas, bet vis dėlto Jos elgesys nepaaiškina filmo. Kitaip nei filmuose „Prieš bangas“, „Šokanti tamsoje“ ar „Dogvilis“, kur herojės likimas ir formulavo pagrindinę filmo idėją (apie meilės stebuklą, blogą Ameriką, bejėgį gėrį ir pan.), „Antikristo“ pagrindinės idėjos negalima sutapatinti tik su Ja. Jei taip, „Antikristas“ būtų tik Nietzsche's ir Weiningerio tradicijas tęsiantis iliustratyvus apmąstymas apie moters viduje glūdintį amžiną blogį. Nors visą filmą von Trieras kaltina Ją - orgazmo akimirką moteris matė pro langą krentantį vaiką, tai dėl jos išsiblaškymo vaiko pėdutės deformavosi, tai jos beprotybė pradeda tai, ką užbaigs simboliškas filmo pabaigos laužas. Tai Ji žaloja vyro (ir savo) genitalijas.


Bet patyrusio manipuliatoriaus ir postmodernisto von Triero filmui tai vis dėlto pernelyg paprasta. Nes jis, be abejo, kūrė šį tą daugiau. Filosofinį siaubo filmą apie meilę ir mirtį, amžinybę ir tikėjimą, vyrą ir moterį, harmoniją ir chaosą. Temų daug, tik nė viena neišplėtota iki logiškos pabaigos, todėl pagrindinis klausimas (bent jau man): „Vis dėlto, apie ką filmas?“


Tiesiog tobulai sumontuotas ir reklamiškai lyriškas „Antikristo“ prologas tarsi sufleruoja Eroto ir Tanato temą. Sulėtintai sninga ir sukasi skalbiniai mašinos viduje. Ritmingai juda Jos ir Jo kūnai - dar akimirka, ir moters veide pamatysime orgazmą. Bet tą pačią akimirką pro langą iškrenta (taip pat lėtai ir gražiai) poros sūnelis. Geismas ir mirtis susilieja, kad iš savo glėbio daugiau nebeišleistų filmo herojų.


Moteris negali susitaikyti su vaiko mirtimi. Ji vis giliau ir giliau grimzta į depresiją, todėl Jis, kuris dar yra ir psichoterapeutas (lietuviškuose titruose jis vadinamas psichiatru, o tai, kaip sakydavo Odesoje, - du visiškai skirtingi dalykai), nusprendžia žmoną gydyti ne tradiciškai - vaistais, bet išvežti ją į mišką, vasarnamį ir ten taikyti terapiją. Jis (Willem Dafoe) daro didelę klaidą - psichoterapeuto pacientas negali būti artimas žmogus. Bet von Trierui tai ne tik profesinis nusikaltimas, bet ir didžioji nuodėmė - puikybė. Tad iš pat pradžių kalta ne tik iš kadro į kadrą vis irzlesnė Ji, bet ir Jis.


Pora važiuoja į mišką, kuris vadinasi Edenas. Rojaus sodo miškas neprimena, jis labai panašus į Andrejaus Tarkovskio „Veidrodžio“ mišką. Tik vėjo gūsis, kuriam nusilenkia medžiai ir žolės, Tarkovskio filme sukeliantis egzistencinę baimę, „Antikriste“ labiau yra pasakiškos scenerijos dalis. Transgresija įvyksta, kai abu filmo herojai kerta simbolišką tiltelį ir įžengia į savo sapnų, baimių, geismų pasaulį. Čia gyvena ir stebuklingi gyvūnai - kalbantis lapiukas, jauniklių turėsianti stirna, juodas varnas. Edenas prisodrintas kino, tapybos, apskirtai klasikinės kultūros reminiscencijų - Boschas, Händelis... Taip į filmą įsiterpia dar viena svarbi tema - kultūros ir natūros. Jis, žinoma, simbolizuoja kultūrą, Ji - natūrą, neatsitiktinai nebaigta moters disertacija buvo skirta viduramžių raganų teismams, kai jų prigimtis buvo tiesiogiai susieta su šėtonu.


Viduramžių raganų procesai, kuriuos feministės vadina ginocidu (tas knygos pavadinimas pabrėžtinai rodomas stambiu planu), siaubingi moterų kankinimai leidžia von Trierui paaiškinti, kodėl galutinai peržengusi beprotybės ribą Ji taip „senamadiškai“ žaloja save ir vyrą paprastais įnagiais - moteryje atbunda kankintos raganos dvasia.


Antikristo“ kulminacija ir yra išdidinta, sulėtinta, kiek įmanoma atvira kūno destrukcija. Von Trieras ir šioje filmo dalyje puikiai manipuliuoja šiuolaikiniais žiūrovais, nes žino, kad vis labiau virtualėjančioje tikrovėje vienintelis tikras dalykas daugumai jo amžininkų išlieka kūnas. Jis ne tik gražinamas, tobulinamas, su juo susijęs ne tik šiuolaikinis menas ir vis daugiau to meno atšakų (body art ir net Michelio Houellebecqo romanai), bet svarbu, kad fizinį skausmą yra patyręs, matyt, kiekvienas. Metafizinio skausmo patirtis ne tokia visiems prieinama. Ta fiziškumo patirtis žiūrovams leidžia filmui artėjant į pabaigą pagaliau susitapatinti su „Antikristo“ personažais. Nors siaubo filmui būdingas baimės nugalėjimas „Antikriste“ taip ir neįvyksta, kūno motyvas išeksploatuojamas iki galo.


Tai, kad „Antikristas“ dedikuotas Andrejui Tarkovskiui, man pasirodė visai logiška: savo filme von Trieras cituoja Tarkovskio filmus, jis nagrinėja iš esmės tas pačias temas ir pratęsia rusų režisieriaus apmąstymus apie moteris - juk Tarkovskio filmuose pagarbos nusipelno tik motina ar pasyvi vyro globėja, o moters erotizmas ir savarankiškumas visada kelia grėsmę dvasingo vyro pasaulio harmonijai.


Pristatydamas filmą Kanuose Larsas von Trieras neslėpė, kad „Antikristas“ buvo bandymas grįžti į normalų gyvenimą po kelerius metus trukusios depresijos. Būdamas menininkas von Trieras, be abejo, pasirinko sublimaciją. Bet, kaip ir kiekvienas psichoterapijos pacientas, kažkurią akimirką jis pasijuto protingesnis už savo psichoterapeutą. Todėl filmo Jis yra ir pats režisierius, ir simboliškas jo psichoterapeutas. Tas dviprasmiškumas greičiausiai lėmė ir filmo dvilypumą. Daktaras Larsas ir menininkas von Trieras pasuko skirtingais keliais, nors greičiausiai abu kapituliavo prieš filme skambantį šūkį: „Chaosas valdo!“


Tik keista, kad filmas sukėlė tokį atgarsį tarp Lietuvos žiūrovų. Viena vertus, tai rodo, kad jie vis labiau paklūsta masinės kultūros rinkodarai ir jau yra išdresiruoti reaguoti į kiekvieną pseudomeninį skandalą. Kita vertus, panašias temas užkabinantys, tik daug gilesni ir drastiškesni Michaelio Haneke's filmai pas mus visai nepopuliarūs, o jo naujausio, tuose pačiuose Kanuose triumfavusio „Balto raiščio“ nė neketinama rodyti kino teatruose.

 

*  *  * 

„7 meno dienos“ Nr.44 (873), 2009-12-04

Versija spausdinimui

Komentarai

wXEplfNjOepjc, 2012-03-15 13:45

Querido Edu!Eu vi o post da Fe e ia comentar, mas com tanta rercoria aqui de obras, sem secrete1ria e o trabalho todo andando, enfim . ne3o consegui! Agora surgiu aqui essa oportunidade no seu bloguinho que eu AMO.Eu entendo perfeitamente vocea! E entendo a Fea! Sei o quanto o nosso tempo e9 prece1rio. Por isso eu vou dar uma sugeste3o: Por quea voceas ne3o sorteiam uma noiva para publicar no blog? E ainda assim, esclaree7am isso na reunie3o. Deixe bem claro que ne3o publica todos os casamentos, que e9 apenas um espae7o para portfolio. E que todo meas voceas sorteiam um trabalho conclueddo para publicar.Aqui nf3s publicamos TODOS, sem excee7e3o. A excee7e3o se faz apenas se for um pedido dos noivos, alguns e0s vezes ne3o querem ou ne3o podem aparecer, o que eu tambe9m entendo e aceito, obviamente. Publicar todos os casf3rios e9 algo que eu, EEEU, FABRICIA, considero importante. As noivas gostam ((repetindo, com excee7e3o dos que pedem a ne3o publicae7e3o)) e eu tambe9m gosto de dar essa alegria para elas. Os noivos adoram espalhar os links para amigos, famedlia, sem contar a onda de divulgae7e3o para o nosso trabalho. Tudo isso eu considero importante. Acho ainda que comparar o blog a uma vitrine tambe9m ne3o seria o mais adequado visto que em muitas lojas olhamos coisas lindas na vitrine e coisas feias no interior, isto e9, a vitrine pode muitas vezes encobrir a realidade, ne3o se faz te3o transparente O que ne3o e9, *DE JEITO NENHUM*, o seu caso, ou o da Fe. Mas e9 o que muitas noivas pensam quando ne3o conseguem ver trabalhos atualizados. E e9 o que eu penso vendo muitas vitrines. Enfim tudo o que eu quero dizer e9 que devemos SEMPRE pensar ao me1ximo com a cabee7a de noiva , como a cabee7a de um cliente em potencial mesmo. O nosso trabalho e9 artedstico, pessoal, emotivo . ne3o se exibe em vitrine, mas se compartilha com o mundo! c9 para dar brilho aos olhos de quem vea, ne3o aos olhos de quem este1 sf3 passando .E eu vou torcer MUITO pra ver (e chorar) com o video da Tati aqui! Beijo bem grande!FABRICIA SOARES (uma fotf3grafa que adora o seu trabalho)

VkDAPQgWlZdLdxGU, 2011-12-03 02:51

Call me wind bescaue I am absolutely blown away.

Lapinas, 2011-09-15 12:31

Senis neteisus. Po kiek laiko, galima dabar siek tiek objektyviau mastyti. Mizoginija autorius buvo kaltinamas jau seniai. Labai gaila, kad ziurovu neisprusimas (tikriausiai itakota amerikieciu superprodukcija) ziuri filma paraidziui - jei moteris pavaizduota blogiete, tai vadinasi autorius mizoginas. Pabuskit galu gale! Raganiskumu niekas nebetiki, bet tai nedraudzia nagrineti jo tariamo "atsiradimo" priezastys. Pipinytes straipsnis tikrai geras, jau seniai stebiu sia kritike ir vis stebiuosi jos izvalgumu.

senis, 2010-02-23 15:50

Labai silpna recenzija, man labai gaila, kad nebandoma konfrontuoti su vyraujančia nuomone kuri įžvelgia autoriaus mizoginija, o čia tai pateikiama kaip sublimacija, tai švelniai tariant yra kvaila ir neatidu. Antroji šios recencijos problema yra grafiškesnių simbolių absoliutinimas ir neargumentuotas akscentavimas...
Ačiū jums, mizoginija pradeda keroti manyje.

Martina, 2009-12-10 19:22

Filmas tikrai sukrėtė. Įdomus, provokuojantis daug mąstyti. Tik gaila, kad nevisai supratau, ką režisierius norėjo pasakyti.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti