Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Moralūs laikai


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Vera Dreik“


Svarbiausią šios savaitės filmą TV3 parodys sekmadienio naktį (29 d. 0.45). Tai - britų režisieriaus Mike'o Leigh „Vera Dreik“, 2004 m. apdovanota Venecijos „Auksiniu liūtu“ ir Volpi taure geriausiai aktorei Imeldai Stauton (ji buvo nominuota ir „Oskarui“). Taip pat filmas pelnė daugybę kitų apdovanojimų ir nominacijų. Bet ne tai svarbiausia - Leigh sukūrė jaudinantį filmą apie gerumą, kuris gali atnešti skausmą ir kančią. Leigh kinas turi kažkokių ypatingų galių. Jo filmai priverčia susimąstyti apie pasaulį ir save, bet kartu jie visada yra gyvenimo pamoka. Taip atsitiko ir su neseniai pas mus DVD formatu pasirodžiusia Leigh „Vėjavaike“- ko gero, vieninteliu tikrai optimistišku ir išmintingu pastarojo dešimtmečio filmu. Leigh dažniausiai rodo niekuo neišsiskiriančių žmonių kasdienybę, kurioje ima ryškėti nelaimės, dramos kontūrai. Jo filmų herojams tai tampa didžiuliu išbandymu, nes jų niekas to nemokė. Nemokė gyventi, nemokė būti laimingu, atsakyti už savo poelgius. Pagrindinė filmo „Vera Dreik“ herojė yra valytoja, ji pavyzdinga motina, rūpinasi namais ir šeima. Tačiau tos iš pirmo žvilgsnio paprastos moters gyvenime yra paslaptis - Vera padeda kitoms atsikratyti nėštumo. Kai vienai iš pacienčių diagnozuojamas kraujo užkrėtimas, Vera nuteisiama kalėti. Per Kalėdas jai leidžiama aplankyti šeimą. Tada ir įvyksta tai, kas filme svarbiausia, - matome Veros šeimos reakciją. Valytoja, kuri visą gyvenimą dirbo kitiems ir tikėjo, kad nelaimė yra tarsi purvas, kurį galima išvalyti, netikėtai suvokia gyvenimo tragizmą...

Paklaustas, kodėl ėmėsi šios temos, Leigh sakė: „Daugumoje savo filmų kalbu apie šeimos narių tarpusavio santykius. Ypač mane domina vaikų tema. „Veros Dreik“ veiksmas nukelia į pokario Londoną, kur abortai buvo nelegalūs. Dabar jie legalūs, bet moralinė dilema išlieka ir toms, kurios ryžtasi daryti abortą, ir tiems, kurie jį atlieka. Mano filmas apie tai, kas kiekvienam žmogui gali sukelti moralinių abejonių. Ar egzistuoja aplinkybės, kai atimti gyvybę, net ir negimusią, gali būti pateisinama? Vera Dreik yra gera, ji myli gyvenimą ir žmones. Abortai, kuriuos ji daro, yra pagalbos aktas. Ji negauna iš savo veiklos jokios naudos.“


Imeldai Stauton beveik trisdešimt jos karjeros kine metų (teatre pagrindiniai vaidmenys atėjo jau 9-ojo dešimtmečio pradžioje) tekdavo antrojo plano vaidmenys. Situaciją pakeitė Vera Dreik ir filmuose apie Hario Poterio nuotykius suvaidinta Hogvarto mokyklos direktorė. Apie Leigh darbą su aktoriais sklando legendos. Jo pagrindas - improvizacija. Procesas, kuriame gimsta personažas, būna gana ilgas, bet visi žino, kad rezultatas niekada nenuvils. Juolab kad režisierius turi vieną sąlygą - namuose aktoriams uždrausta kalbėtis apie darbą. Viename interviu aktorė prisipažino, kad labiausiai jaudinanti jos gyvenimo diena buvo ne „Oskarų“ ceremonija, o septynias valandas užtrukusi improvizacija filmuojant „Verą Dreik“.

Kitas svarbus šios savaitės filmas - šveicaro Marco Forsterio prieš porą metų sukurtas „Bėgantis paskui aitvarą“ (TV3, 28 d. 22.15). Jį planavo rodyti ir lietuvių platintojai, bet paskutinę minutę atsisakė. „Bėgančio paskui aitvarą“ moto - „Yra būdų vėl tapti geram“. Filmas sukurtas pagal pasaulyje populiarų Afganistane gimusio gydytojo Khaledo Hosseino romaną.

...1975-aisiais prie karo ribos atsidūrusiame Kabule du vaikystės draugai Amiras ir Hasanas rengiasi netrukus prasidėsiančiam aitvarų konkursui. Dvylikametis Amiras nori jį laimėti - taip berniukas tikisi pelnyti tėvo dėmesį. Tačiau vaikai net negali numatyti, kas įvyks tą saulėtą popietę. Po dvidešimties Amerikoje praleistų metų Amiras grįš į talibų valdomą Afganistaną ir pabandys rasti atpirkimą...

Forsteris neslepia, kad kuria savotišką pasaką apie vaikystę, kurioje žiaurūs rusai, nuožmūs talibai ir gana idealizuoti amerikiečiai nepretenduoja į gilesnį psichologizmą. Tačiau rodydamas prievartą Forsteris negriauna vaikystės mito. Istorinis fonas tik padeda kurti filosofinę parabolę apie kaltę ir atpirkimą, apie tai, kad noras būti rašytoju gimsta iš poreikio suprasti tikrovę, apie bundantį homoerotizmą ir pojūtį, kad esi „kitoks“.

Forsteris išvengė paviršutiniškos egzotikos, kažkas net sakė, kad tai pirmas filmas, sukurtas po Rugsėjo 11-osios, kai rodant musulmonų šalį negirdėti žodžio „islamas“.

LTV sekmadienį taip pat pasiūlys šį bei tą sentimentalaus. Gay'aus Davido Goldenbergo 1989 m. filme „Tėtis“ (LTV, 29 d. 21.15) pagyvenęs vyriškis Džekas (nuostabusis Jackas Lemmonas) lieka vienas ir juo pradeda rūpintis verslininkas sūnus. Tėvas nusprendžia paaiškinti sūnui kelias vienišiaus gyvenimo taisykles. Dar viena proga prisiminti Lemmoną - nemirtinga Billy Wilderio komedija „Džiaze tik merginos“ (LTV2, gruodžio 1 d. 22.45). Nežinau, kelintą kartą jį žiūrėsiu. Tikrai ne dešimtą ir ne dvidešimtą. Ko gero, būtent jis kadaise man atvėrė akis, kad geras kinas nebūtinai turi būti rimtas ir filosofiškas. Gal net atvirkščiai. Niekas juk nėra tobulas, tiesa?

Todėl ir Jums, mieli skaitytojai, siūlau be jokių sąžinės priekaištų apie blogą skonį prisiminti jaunystę (nebūtinai savo) ir pasižiūrėti šiąnakt (27 d.) nemigos kankinamų TV3 programų planuotojų į 1 val. nakties nukeltą kultinį filmą „Įniršio kumštis“ (1972, rež. Lo Wei). Bruce'as Lee parodė, kaip gimsta tikri kovotojai, nors, žinoma, filmo siužetas ne toks ir svarbus. Svarbiausia - kovos. Beje, viename filmo epizodų triuką atliko niekam nežinomas septyniolikmetis, kuris netrukus taip pat tapo garsenybe Jackie Chanu. Filmo finalas, kurį įkvėpė Samo Peckinpah vesternas „Bučas Kesidis ir Sandensas Kidas“ (1969), tuomet sukėlė žiūrovų nepasitenkinimą. Jie negalėjo susitaikyti su tuo, kad herojų nužudo japonai. Tada Bruce'as Lee atskirto: „Negalima garbinti prievartos. Todėl aš norėjau, kad mano personažas filmo pabaigoje žūtų. Jis nužudė ne vieną žmogų ir turi už tai užmokėti.“ Gražūs buvo laikai. Apie juos ir vienas ankstyvųjų Milošo Formano filmų „Gaisrininkų puota“ (LTV2, šįvakar, 27 d. 23.05), kurie tarsi vynas sendami tik gerėja.

Isabelle Huppert gerbėjai, manau, pasižiūrės ir Alexandros Leclere 2004 m. filmą „Aš ir mano sesuo“ (TV3, 28 d. 0.50). Huppert partnerė čia puiki komedijų aktorė Catherine Frot. Tai pasakojimas apie dvi seseris. Stipraus charakterio provincialė Luiza atvyksta į Paryžių pas savo seserį. Per tris dienas ji nori paaiškinti trapiai Martinai, kad ši turi viską - gražų butą, brangius drabužius ir yra turtinga, bet neturi to, kas svarbiausia. Atidžiau įsižiūrėjus, seserys atspindi viena kitą tarsi veidrodis.

Dar vieną istoriją apie moterį „Tema pokalbiui“ (LNK, 30 d. 22.40) parašė Callie Khouri, išgarsėjusi filmo „Telma ir Luiza“ scenarijumi. Režisierius Lasse Halströmas pakvietė gerus aktorius - Julią Roberts, Dennisą Quaidą, Geną Rowlands, Robertą Duvallį - ir sukūrė pasakojimą apie moterį - mažo miestelio gyventoją, kuri vieną dieną sužino, kad vyras ją apgaudinėja. Į Greisės gyvenimą ima kištis ne tik miestelio gandai, bet ir jos tėvai. Tad mūsų laukia visai amerikietiška drama apie lyčių karą.

Biografiniai filmai vis dažniau gelbsti kiną, nes istorijas jau būna parašęs pats gyvenimas. LTV (28 d. 23 val.) parodys Chriso Noonano filmą apie populiarių pasakų kūrėją „Mis Poter“ (2006). Pagrindinį vaidmenį suvaidinusi Renee Zellweger tvirtina, kad Beatrix Potter (1866-1943) buvo šiuolaikiška moteris, kuri gyveno XIX ir XX amžių sandūroje ir bijojo uždusti britų aristokratijos atmosferoje. Ji pasipriešino konvencijoms, tapo savarankiška, rašė knygas vaikams, piešė iliustracijas. Panelė Poter labai mylėjo gyvūnus ir gamtą. Dabar ji greičiausiai dalyvautų žaliųjų judėjime.

Jūsų -

Jonas Ūbis

 

*  *  * 

„7 meno dienos“ Nr.43 (872), 2009-11-27

Versija spausdinimui

Komentarai

cuFCUfSJnw, 2012-07-16 15:00

pienso que demi lovato es muy bintoa y ama a joe jonas por la forma en en que se miran mucho cuando hacen la pelicula me encanta como cantan y ellos hacen buena pareja pero ojala joe nunca la engaf1e los quiero mucho atentamante tatiana de colombia los admiro mucho

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti