Apysaką „Palata nr. 6“ literatūros kritikai laiko literatūros šedevru. Anot Čechovo amžininkų, tai viena tragiškiausių rašytojo apysakų, turėjusių „kurtinančią sėkmę“, „patį laimingiausią likimą“. Moraliniai-filosofiniai apmąstymai, kuriais paremtas pasakojimas, šiame kūrinyje turi ryškią čechovišką literatūrinę formą, pagavų stilių. Pagrindinių personažų – daktaro Ragino (Liubomiras Laucevičius) ir buvusio tarnautojo Gromovo (Rolandas Kazlas) bendravimas išauga į dviejų skirtingų ir kažkuo vienas į kitą panašių žmonių dramą. „Palatos“ veiksmas susipina su „Juodojo vienuolio“ temomis ir personažais.

Anot inscenizacijos autoriaus ir režisieriaus Rolando Kazlo, spektaklio „Palata“ ašis – lemtingas ligonio ir daktaro susitikimas. Abu juos domina ir kankina esminiai žmogaus būties, tikėjimo ir netikėjimo, gyvenimo, mirties ir nemirtingumo klausimai. Kaip gyventi? Ką rinktis? Ar bandyti išlikti žmogumi visuomenėje, kuri skendi banalybėse, šlykštybėse, ar pasitraukti į vienatvę ir užsidaryti savo fantazijos, idėjų ir haliucinacijų pasaulyje? Ar į aplinką reaguoti jautriai, ar į viską žvelgti filosofiškai, randant pasitenkinimą tik savyje? Kas yra sveikumas, o kur jau prasideda liga? Kuo skiriasi teorijos nuo realaus gyvenimo? Ar palata yra kalėjimas, bausmė, ar ji gali būti ir vieta, kur sveikstama, citadelė, užuovėja, kurioje sugrįžtama į tikrąjį save? Tai temos, klausimai, kurie ir supriešina, ir suartina spektaklio herojus. Palata ir jos vienintelis gyventojas tarsi magnetas pradeda traukti daktarą Raginą. Vizitai į palatą pas ligonį tampa vis dažnesni...

Spektaklyje taip pat vaidina aktoriai Gintaras Adomaitis, Arūnas Stanionis, Artūras Sužiedėlis, Raimonda Šukytė ir Lili Stepankaitė. „Palatos“ aplinką ir veikėjų kostiumus kūrė dailininkė Neringa Keršulytė. Premjera – lapkričio 13, 14, 24 ir 25 d. KVDT, Ilgojoje salėje.

„Ir aš sapnavau, tarsi tai, ką laikiau tikrove, yra sapnas, o sapnas yra tikrovė.“ (Antonas Čechovas. Iš užrašų knygelių. 1891–1904)

KVDT inf.

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.40 (869), 2009-11-06