Vilniaus - Europos kultūros sostinės metus „Scanorama“ pažymės unikaliu kino ir muzikos renginiu „Žanos d'Ark aistra“ festivalio atidarymo dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Carlo Theodoro Dreyerio nebylųjį šedevrą „Žanos d'Ark aistra“ (1928) lydės originali Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam filmui sukurta muzika, kurią atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas Donato Katkaus.

Pasak Europos šalių kino forumo ,,Scanorama“ direktorės Gražinos Arlickaitės, ši muzikos ir kino sintezė bei siekis sujungti Europos kino klasiką ir lietuvių šiuolaikinės muzikos tradiciją į harmoningą visumą - iššūkis ir renginio organizatoriams, ir muzikos kūrėjui Broniui Kutavičiui. ,,Unikalus Carlo Theodoro Dreyerio vizualinis sprendimas reikalavo išskirtinio pristatymo. Idėja kūrinį papildyti specialiai jam lietuvių kompozitoriaus kurta muzika išties drąsi. Džiaugiamės, kad tokią drąsią idėją įgyvendinome, lieka ją pristatyti žiūrovams. Kadangi renginys vykstik kartą, tikimės, kad susirinks visi ištikimiausi kino ir muzikos gerbėjai. Jie turi pamatyti tai, kas niekada nebus pakartota“, - teigia Gražina Arlickaitė.

Bronius Kutavičius muziką filmui ,,Žanos d'Ark aistra“ kūrė daugiau nei metus. Jis sako: ,,Pagauti muzikos charakterį, ritmą, nuotaikas, sulydyti į visumą, neužmušti muzikos garsais vaizdo, neprarasti sinchroniškumo - tai buvo didelė problema.“

Unikalus „Žanos d'Ark aistros“ seansas - ne vienintelis „Scanoramos“ akcentas, susijęs su Vilniaus - Europos kultūros sostinės metais. Šiai progai bus skirta ir programa „Kertant Europą“, suformuota bendradarbiaujant su kita šiųmete Europos kultūros sostine Lincu ir jame vykstančiu kino festivaliu „Crossing Europe“. Jau trečią kartą „Scanorama“ rodys jaunąjį Europos kiną. Šioje programoje - pripažinto švedų režisieriaus Lukaso Modyssono antiglobalistinis filmas „Mamutas“, vaikų seksualinio išnaudojimo siaubą atskleidžiantis lenko Roberto Gliñskio filmas „Kiaulaitės“, turkų jaunosios kartos režisierių filmai, garsiausi pastarųjų metų debiutantų filmai. Baltijos šalių ateities režisierių programa ir neišgalvoto gyvenimo spalvos dokumentiniuose filmuose - visa tai tilps Europos kultūros sostinei Vilniui dedikuotoje „Scanoramos“ programoje.

Ryškus akcentas bus pirmą kartą Lietuvoje įvyksiantis Europos jaunojo kino aktorių paradas „Kylančios žvaigždės“ („Shooting Stars“). Šis renginys paprastai vieši garsiausiose pasaulio kino festivaliuose. Tai ir puiki galimybė susipažinti su ryškiausiais jaunais Europos kino aktoriais, kurių laukia didelė ateitis.

Režisieriaus Andreaso Dreseno retrospektyva, skirta Berlyno sienos griūties dvidešimtmečiui paminėti, atskleis unikalų vokiečių menininko talentą. 1963 m. tuometinėje Rytų Vokietijoje gimęs režisierius nuo 1992 m. kuria filmus ir stato spektaklius, rašo scenarijus, yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Šių dienų vokiečių gyvenimą analizuojantys Dreseno filmai žavi sumanymų originalumu ir minimaliomis režisieriaus naudojamomis priemonėmis. Lietuvoje buvo rodyti jo filmai „Kavinė „Halbe Treppe“, „Policininkė“, „Vasara Berlyne“, „Kaip devintam danguj“. „Scanorama“ suteiks galimybę pamatyti ir naujausią, šiemet Karlovy Varų festivalyje apdovanotą režisieriaus filmą „Viskis ir degtinė“.

Šiuos renginius lydės ir bendros gamybos forumas „Jaunoji kino karta“, iškilių europiečių kūrybinės dirbtuvės, kitos retrospektyvos, susitikimai su svečiais.

Tradiciškai „Scanoramos“ programa vilios naujausiais šiauriečių filmais: bus parodyti geriausiu visų laikų norvegų filmu pripažintas ir penkis nacionalinius apdovanojimus pelnęs „Maksas Manusas“, „Oskarui“ pristatyta ir „Auksiniam gaubliui“ nominuota švedų klasiko Jano Troellio juosta „Amžinos akimirkos“, garsiausio islandų režisieriaus Baltasaro Kormakuro filmas „Baltųjų naktų vestuvės“, „Dogmos“ ideologo dano S¸reno Kragho-Jacobseno „Ko niekas nežino“.

Nakties programa „Europos pašvaistė“ panardins žiūrovus į geriausių Europos trumpametražių filmų stichiją. Visą naktį Europos kino akademijos laureatų ir nominantų programa žaižaruos meistryste, požiūrių įvairove, improvizacijų laisve, skirtingo mąstymo sankirtomis, liudydama vaisingą festivalio ir Europos kino akademijos bendradarbiavimą.

Šiais metais žiūrovų pamėgti geriausi ir krizės metu optimizmo įkvepiantys šiauriečių filmai bus parodyti naujoje krizės įveikimo kinematografinėje programoje „Tu gyvendamas džiaukis“.

Pagal rengėjų inf.

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.38 (867), 2009-10-23