Klausimai be atsakymų
„Publika“.D. Matvejevo nuotr. Pasak Elio Pagliarani, „suteikti netvarkai formą, kitaip tariant, suvienodinti chaosą, visada buvo didžiausia intelekto paskirtis“ (Umberto Eco, Atviras kūrinys, Vilnius: „Tyto alba“, 2004, p. 13). Ar kilęs chaosas visur sukuria harmoniją ir tampa prasmingas? Chaosas scenografijoje, chaosas žiūrovų salėje, išsakomo teksto ir aktorių judesių chaosas. Žinoma, žiūrovai gali pasijusti scenografijos dalimi, bet kai chaosas tampa pačia forma, o ne jos medžiaga, jisai netenka prasmės. Harmonijos nebėra. Nebėra jokių pagrindinių taškų, kurie visa tai sujungtų, nebėra jokio „kodėl“.
Tokios mintys kyla po jaunos režisierės Olgos Generalovos spektaklio nespektaklio „Publika“. Spektaklis pastatytas pagal austrų dramaturgo Peterio Handke's pjesę „Publikos išplūdimas“, tiksliau, šios pjesės fragmentus. Pasitelkusi penkis jaunus aktorius (Elžbieta Latėnaitė, Jonas Verseckas, Indrė Lencevičiūtė, Eugenijus Sergejevas, Rita Mačiliūnaitė), režisierė sukūrė visai kitą pjesės variantą, pradedant vertimu ir baigiant kone priešingomis autoriui...
|
Netekome aktoriaus Vladimiro Jefremovo
Rugsėjo 24 d. mus paliko nuostabus žmogus - Aktorius, Mokytojas, Draugas. Vladimiras Ivanovičius jauniesiems aktoriams, Volodia, Vova - bendraamžiams, su kuriais išeidavo į sceną net 46 sezonus. Aktorius, su kurio vaidmenimis užaugo ne viena teatro mylėtojų karta.
Vladimiras Jefremovas gimė 1942 m. gruodžio 19 d., 1963 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir buvo priimtas į Lietuvos rusų dramos teatro trupę. Gan greitai jam jau buvo siūlomi svarbūs ar net pagrindiniai vaidmenys. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jo kūrybinė karjera pasiekė aukštumas - Vladimiro vaidmenis spektakliuose „Marija Stiuart“, „Valentinas ir Valentina“, „Lietaus...
|
Kovos laukas - namai
Daiva Stubraitė – Matilda. Nuotrauka iš Kauno dramos teatro archyvo Rugsėjo 15-17 d. Vilniuje, „Menų spaustuvėje“, buvo galima pamatyti du Kauno dramos teatro spektaklius - Rolando Atkočiūno režisuotą „Skėriai“ pagal to paties pavadinimo Biljanos Srbljanovič pjesę ir jauniausios kartos režisieriaus Artūro Areimos statytą Bernard-Marie Koltêso „Sugrįžimą į dykumą“. Pastarasis kviečia stebėti dramatišką brolio ir sesers kovą, vedančią į šeimos tragediją, už kurios atsiveria nedviprasmiškų jųdviejų santykių priešistorė ir galimas išrišimas.
Matilda (Daiva Stubraitė) grįžta į gimtuosius namus, kuriuose nebuvo jau keliolika metų, ją visiškai nesvetingai sutinka brolis Adrienas (Dainius Svobonas) - kažkada nutrūkę brolio ir sesers ryšiai atsiduria dramaturgo ir režisieriaus dėmesio centre. Aktoriai nuo pat spektaklio pradžios neslepia savo veikėjų jausmų - jų konfliktas tampa spektaklio varomąja jėga. D. Svobonas ir D. Stubraitė kuria vienodo stiprumo veikėjus, nuolat atakuojančius vienas kitą....
|
Iš skėrių gyvenimo
Dainius Svobonas (Fredis), Daiva Rudokaitė (Dada) ir Antanas Kurklietis (Tėvas). Nuotrauka iš Kauno dramos teatro archyvo „Menų spaustuvėje“ rodytų Kauno valstybinio dramos teatro spektaklių - Biljanos Srbljanovič „Skėrių“, statytų Rolando Atkočiūno, ir Bernard'o Marie Koltêso „Sugrįžimo į dykumą“, režisuoto Artūro Areimos, - centre atsidūrė žmonių susvetimėjimo, pašlijusių santykių ir griūvančio gyvenimo tema.
„Skėriuose“ aprašomas kelių šeimų gyvenimas, persmelktas kartų konflikto, išvagotas susvetimėjimo žaizdų. Kaip skelbiama spektaklio programėlėje, ši serbų dramaturgės pjesė įvertinta vienu iškiliausių Europos teatriniu apdovanojimu - „Naujosios teatro realybės“ prizu.
Režisierius Rolandas Atkočiūnas spektaklyje nenutolsta nuo pjesės diktuojamos situacijos. Iškreipti, bet dažnoje šeimoje priimtini vaikų ir tėvų santykiai, jaunystės...
|
Lietuvių dramaturgijos festivalio „Versmė ’09“ pjesių konkursas
Baigėsi lietuvių dramaturgijos konkursas, organizuotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro.
Iš konkursui atsiųstų kelių dešimčių draminių veikalų komisija atrinko septynių autorių aštuonis kūrinius. Tai Juliaus Kelero „Taksi numeris penki“ (taip pat išrinkta geriausia kalbos taisyklingumo ir stilingumo požiūriu) ir „58 sapnai“, Gintaro Grajausko „Brunonas ir barbarai“, Lauros Juknytės „Sudie, idiotai“, Skirgailės Buklytės „Motinų darbas“, Birutės Mar „Unė“, Virgilijaus Veršulio „Spektaklis“ ir Ingos Žebrauskaitės „Tavo...
|
|