„Traukinys stovi penkias minutes“ kviečia pažvelgti į mažo miestelio gyvenimą ir sustoti jame ilgesniam laikui, nei stotelėse sustoja traukiniai.

„Man didelė garbė, kad būtent mano filmu pradedamas kino teatro „Pasaka“ gyvavimas. Į premjerą pakviečiau ir filmo herojus, nes būtent paprasti žmonės savomis problemomis ir gyvenimiškais džiaugsmais kuria pasaką mažuose provincijos miesteliuose, kuriuos pravažiuojame traukiniu ir kur sustojame tik penkioms minutėms“, – teigia režisierė Janina Lapinskaitė.

Nors filmas buvo kurtas Švenčionėliuose, režisierės nuomone, vietos konkretizuoti nereikėtų, nes panašių gyvenimo istorijų galima surasti kiekviename provincijos miestelyje.

Filmo siužetas remiasi vieną sezoną vykdytu projektu, kurio metu netoli miestelio esančioje saloje buvo apgyvendintos avys, nugriaužiančios saloje esančius krūmokšnius, kad kitą pavasarį paukščiai sugrįžtų perėti į šią salą.

Filmo „Traukinys stovi penkias minutes“ herojai paprasti, bet turintys savo svajonių, kurias diena iš dienos stengiasi įgyvendinti. Tai – šeima, skraidanti parasparniu, jaunas verslininkas su žmona, besistengiantys plėtoti savo verslą, buvęs aukštosios mokyklos dėstytojas, mūrijantis tvoras, jų gyvenimus aprašanti miestelio žurnalistė ir mokytoja, kartu su savo mokiniais pasitinkanti traukinį.

„Savo filme žiūrovų klausiu, kodėl mes lekiame greitaeigiu gyvenimo traukiniu besivydami globalias problemas, kai visai šalia mūsų, tuose provincijos miesteliuose, gyvenimas susideda iš tragikomiškų, komiškų, o gal tragiškų situacijų“, – sako J. Lapinskaitė. Žmonėms, atėjusiems į kino teatrą, į bet kurį filmą, režisierė linki iš karto po jo neišsiskirstyti, nelėkti kaip tiems traukiniams, o trumpam sustoti ir aptarti matytus vaizdus prie kavos ar arbatos puodelio.

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.33 (862), 2009-09-18