Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Ar dalyvaujate šou?


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Raudonasis balionėlis“.
Pasirodo, kartais verta padaryti klaidą. Kai susipainiojau su tomis LTV rodomomis liūdesio spalvomis (nors nė vienas naujas filmas, matyt, neprilygs Wayne’o Wango „Blue in the Face“), iš skaitytojų reakcijos internete supratau, kad mano apžvalgos yra skaitomos. Ir apsidžiaugiau, kad kažkam jų dar reikia.

Tekstus rašau pats, ne kompiuteris. Neseniai, ištrynęs daug laiškų iš pašto dėžutės, bematant gavau laiškelį, kuriame buvo parašyta: „Kam trinti visus laiškus, jei ir taip gali naudotis 7000 MG laisvos vietos?“ Supratau, kad tą laiškelį parašė kompiuteris, tiksliau, tokia speciali programa. Bet pasijutau šiurpokai, lyg kokio mokslo populiarinimo romano ar filmo personažas. Geriau, kai rašo gyvas žmogus, nors jis ir klysta. Jei atvirai, nenoriu būti neklystantis. Dar ir todėl, kad klaidos suteikia tiek džiaugsmo skaitytojams.

 

Ši savaitė tautinius kostiumus vilkinčių žmonių pilname Vilniuje ir visi Lietuvos Tūkstantmečio minėjimai sukelia keistą deja vu. Staiga vidury miesto pasijuntu lyg vaikas, kuris netrukus išgirs Komunistų partiją ir Tarybų Lietuvą šlovinančius akordus. Man dainų šventės vis dar sulipusios su sovietmečio fasadine kultūra. Įdomu, kiek turi praeiti laiko, kad tai išnyktų? (Gaila, kad nė viena televizija neprisiminė kito svarbaus šios savaitės jubiliejaus – 440 Liublino unijos metinių, tik „Panorama“ parodė reportažą iš Liublino. Šis jubiliejus bent realus, o ne numanomas.) Bet tas mano išgyvenamas deja vu televizijoje turės savo tęsinį: neabejoju, kad keli filmai pažadins ir kitokius prisiminimus.

 

Pirmasis, žinoma, prancūzų režisieriaus Albert’o Lamorisse’o 1956 m. sukurtas „Raudonasis balionėlis“ (LTV, liepos 6 d. 10.15). Šiuo poetiniu filmu klejojo ne viena sinefilų karta. Ypač jo įtaka matyti Andrejaus Tarkovskio diplominiame filme „Berniukas ir volas“. Prieš metus kitas didis kino kūrėjas – taivanietis Hou Hsiao-hsien perfrazavo Lamorisse’o idėją savo filme „Raudonojo balionėlio kelionė“. Vadinasi, ji dar gyva. Manau, kad Lamorisse’o filmas – geriausias įrodymas, kad puikiam filmui sukurti pirmiausia reikia ne pinigų, o idėjos. „Raudonasis balionėlis“ pasakoja apie mažą berniuką, kuriam iš paskos Paryžiaus gatvėmis sekioja balionas.

 

Galime likti šitame mieste. Tik jau nebe ramiame ir tarsi saulėkaitoje besišildančiame „Raudonojo balionėlio“ Paryžiuje, o kartu su amerikiečių nepriklausomųjų klasiku Robertu Altmanu persikelti į pavasarėjančią mados sostinę 1994-aisiais. Filmas „Gatavi drabužiai“ (LNK, 6 d. 22.45) kurtas vykstant garsiosioms sezoninėms madų peržiūroms, į kurias susirenka visi, ką nors reiškiantys madų versle. Tai savotiška prêt-à-porter mados savaitės kronika. Altmanui tai dar viena galimybė stebėti žmones, jų elgesį ir tuštybę ir daryti gana ciniškas bei niūrias išvadas apie jų prigimtį. Bet filme taip pat gausu žvaigždžių, tiksliau – vaidina beveik vien tik žvaigždės: Sophie Loren, Marcello Mastroianni, Jeanas-Pierre’as Casselis (Vincent’o tėvas), Anouk Aimée...

 

Pastarąją aktorę, pasaulyje išgarsėjusią po „Vyro ir moters“, šiąnakt (3 d. 0.15) bus galima pamatyti TV3 rodomame Marceline Loridan Ivens filme „Pievelė beržyne“ (2003). Vieno svarbiausių dokumentinio kino kūrėjų Joriso Ivenso našlė tikrai nekuria erotinių filmų, kuriuos reiktų rodyti naktį. „Pievelė beržyne“ – tai autobiografinis kūrinys, kuriuo 75-erių autorė siekė išsaugoti savo – konclagerių, kuriuose praleido dvejus metus, kalinės – prisiminimus, nes visa tai patyrusių jos bendraamžių kasmet vis mažiau. Filmo herojė Miriam (Anouk Aimée) sutinka senus draugus Paryžiaus merijoje, konclagerių išlaisvinimo paminėjimo ceremonijoje. Ji gauna dovaną – bilietą į Krokuvą. Iš pradžių jos atsisako, bet paskui nutaria pirmąkart po penkiasdešimties metų vėl keliauti į tuos kraštus.

 

LTV2 (5 d. 19.55 ir 6 d. 22 val.) primins Karelo Kachynos filmą „Ausis“ (1970). Pagrindinė filmo tema – visuotinio sekimo baimė, kuri paralyžiuoja filmo herojus. Tai – 6-ojo dešimtmečio Prahos gyventojai – valdininkas Liudvikas ir jo žmona Ana. Jie grįžta namo iš vyriausybės priėmimo ir pradeda aptarinėti įtartiną vieno įtakingo ministro dingimą. Netrukus jie suvokia, kad grįžus namų durys buvo atidarytos, o gatvėje stovi juoda mašina... Įtarimas, kad namuose įrengta pasiklausymo aparatūra vis stiprėja, poros atsivėrimai darosi vis intymesni ir baisesni. Vienos nakties tragikomediją prabangioje viloje Kachyna rodo kaip totalitarinės valstybės dėsningumą, kaip negalėjimą niekur pasislėpti nuo valstybės ir ideologijos galios. Beje, filmas premjeros laukė net dvidešimt metų.

 

Šventės šventėmis, bet net liepos 6 d. po tiesioginių įvairiausių iškilmių, priėmimų ir kitokių linksmybių transliacijų, LTV (6 d. 22 val.) parodys didaktišką ispano Antonio Hernandezo filmą „Valdžios kaina“ (2006). Filmas pasakoja apie valdžios troškimo apsėstą tūkstantmetę Bordžijų giminę, kuri garsėjo kraujomaiša, turtais, nuodais ir popiežiais. Tikrai prasminga švenčių savaitės maratono pabaiga, nieko negaliu pridurti.

 

Valdžios ir pinigų troškimas, žinoma, ne vieno šios savaitės filmo tema. Iš jų išskirčiau Mike’o Newello 1997 m. filmą „Donis Brasko“ (LNK, šiąnakt, 3 d. 01.20). Tai – realiais faktais grįstas pasakojimas apie į vieną galingų 8-ojo dešimtmečio mafijos šeimų Niujorke infiltruotą FTB agentą. Donis Brasko po truputį susitapatina su tais, kuriuos turės išduoti... Filmas primins puikų Alo Pacino ir Johnny Deppo duetą.

 

Sekmadienio vakare LNK (5 d. 21 val.) parodys taip pat neišgalvotą istoriją – Andrew Niccolo „Karo dievą“ (2005). Filmas atskleidžia nematomą slaptos prekybos ginklais pusę. Iš Ukrainos kilęs Jurijus (Nicholas Cage) yra pasaulio pilietis ir turtuolis, jis gali turėti viską, nes nelegaliai tiekia ginklus visiems pageidaujantiems. Dvigubas gyvenimas įtraukia Jurijų vis labiau. Režisierius susitiko bent su penkiais savo personažo prototipais, nors jie sunkiai pasiekiami ir labai apdairūs. Vienas iš jų – buvęs rusų karo žvalgybos karininkas – neseniai buvo suimtas Tailande.

 

Josepo Rubino filmo „Sugrįžimas į Rojų“ (TV3, 4 d. 23 val.) herojai, trys amerikiečių studentai Šerifas, Tonis ir Liuisas susidraugavo keliaudami po Malaiziją. Šerifas ir Tonis grįžo į Niujorką, Liuisas liko. Po dvejų metų draugai sužino, kad Liuisas atsidūrė kalėjime ir yra nuteistas mirti. Tačiau jis nekaltas, nes hašišą jo kambaryje paliko draugai. Ar jie apsispręs prisipažinti? Kaip pasakytų koks nors jausmingas žmogus, – „gyvenimiškas filmas“. Bet gero kino jame taip pat nepristigs.

 

Bijau, kad tarp visų patriotinių pakilimų ir nesibaigiančių šokių su dainomis pasimes Peterio Weiro „Trumeno šou“ (LNK, 5 d. 23.30). Tai filmas, kurį televizijos žiūrovams išrašyčiau vietoj vaistų. Nes filmo herojai esame visi mes, o ne tik žavus Trumenas Berbankas (Jim Carrey), kuris džiugiai gyvena savo gražiame namelyje kartu su tokia pat laiminga šeima. Trumenas yra patenkintas savo paprastu gyvenimu, darbu ir mechaniška žmonos šypsena. Jo pasaulis būtų labai gražus (jis toks spalvotas ir primena spalvotus žurnalus), jei ne kartais Trumeną pažadinantys keisti sapnai. Pradėjęs atidžiau stebėti savo aplinką, Trumenas pradeda svarstyti, ar viskas čia gerai. Jis pradeda įtarti, kad kažkas jį stebi...

 

Weiras sugeba kurti filosofines paraboles, pasiėmęs net, regis, pačias banaliausias temas.

Nenoriu išduoti filmo atomazgos, nes tikiu, kad yra ir jo nemačiusių. Kai 1998-aisiais filmas pasirodė, kažkas jį pavadino fantastiniu. Dabar, kai įvairūs realybės šou tapo beveik kasdienybe, tikrovė tapo beveik fantastika. Ji nuolat perdirbama, filtruojama, spalvinama. Todėl „Trumeno šou“ gali net atrodyti labai poetiškas filmas apie tai, kas buvo prieš visuotinių masinių reginių laikus. Kad gyventi „iš tikrųjų“, o ne pagal svetimą scenarijų, visada skauda, buvo aišku ir tada, ir dabar. Tik šių dienų kinas visaip stengiasi išvengti to skausmo. Todėl kuria vis naujus ir naujus šou. Trumenui vieną dieną nusibos juose dalyvauti.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis

 

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.26 (855), 2009-07-03

Versija spausdinimui

Komentarai

WtpodhBlsFwT, 2011-05-04 21:24

Posts like this britgehn up my day. Thanks for taking the time.

WlTysrsVlfuYqCmxhC, 2011-05-03 22:59

I’m not wrtohy to be in the same forum. ROTFL

nDhIlUjMJTRo, 2011-05-03 12:52

Real brain power on display. Takhns for that answer!

jona, 2009-07-08 20:17

Prisipažinkit p.Petra fon Kant, ar esate nors pavarčiusi bent vieną iš Lietuvoje leidžiamų žurnaliukų, skirtų teleprogramoms ?Kad ir tokius, laikančiais save prestižiniais, Respublikos ar Lietryčio priedus... ir dar dešimtis kitų... Viešpatie, tiesiog graudu darosi... Visuose klaikiai vienodi ir, deja, nieko nesakantys apie filmą du- trys sakinukai... Visai sutinku su Jumis, kad Ūbio apžvalgos yra kartu ir reklaminės, bet, žmonėms, neturintiems su menu, ar literatūra susijusio išsilavinimo jos , nesunkiai įkandamos, svarbiausia, suteikia nemažai žinių ir tikrai įdomios...

Buka, 2009-07-08 10:58

Labai jau griežtai. :) Kaip tik pastebėjau, kad ir lietuviškos, ir nelietuviškos televizijos (išskyrus LTV2, LTV "Elito kiną" ir kartais - LNK "Snobo kiną") rodo tuos pačius filmus. O ponui Ūbiui norėčiau padėkoti už "Raudoną balionėlį", nes tikrai būčiau pražiopsojusi (kas galėtų tikėtis padoraus filmo rytą?) tokį žavų, šiltą filmą apie draugystę ir netektį gražiajame Paryžiuje.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti