„Muzikinė dėžutė“. Teatro LĖLĖ archyvo nuotrauka
2008-ųjų rudenį su dideliu užmoju šventęs penkiasdešimtmečio jubiliejų („Vieno teatro festivalis“, tarptautinė mokslinė konferencija „Lėlių teatras Vilniuje: tradicijos, įtakos, atradimai“, parodos, vakarai-susitikimai su kūrėjais), Vilniaus teatras „Lėlė“ ką tik baigė 51-ąjį sezoną.
Rugsėjį teatras tapo itin sėkmingo „Banchetto musicale“ projekto partneriu: Didžiojoje scenoje buvo pastatytos Claudio Monteverdi madrigalinės operos „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“. Režisavo Gintaras Varnas, dailininkė - Julija Skuratova, operose vaidino ir keletas „Lėlės“ aktorių.
Metų pradžioje, iškart po Naujųjų, buvo pristatyta „Lėlės“ aktorės Nijolės Indriūnaitės pjesių vaikams knyga „Baltos pasakos“ su teatro dailininkės Aušros Bagočiūnaitės-Paukštienės iliustracijomis. Dauguma šioje knygoje publikuotų pjesių yra pastatytos „Lėlėje“.
Vasarį ir kovą vienas po kito pasirodė du premjeriniai spektakliai - abu įkvėpti poezijos: aktoriaus Rolando Kazlo monospektaklis pagal poeto Vlado Šimkaus eiles „Geležis ir sidabras“ (dailininkė Neringa Keršulytė) ir A. Bagočiūnaitės-Paukštienės „Pasvydo“ - dailininko teatro spektaklis, arba anot autorės, „šešių Antano Strazdo eilėraščių pamatymai“.
Pradėjęs sezoną moksline konferencija ir parodomis, pavasarį teatras „Lėlė“ vėl rengė parodas ir kvietė klausytis paskaitų. Iš Maskvos atvykusi garsi menotyrininkė Irina Uvarova teatre skaitė trijų paskaitų ciklą, kuriame analizavo Vitalijaus Mazūro kūrybą tradicinio lietuvių meno, avangardo ir postmodernizmo kontekste, taip pat kalbėjo apie dailininko teatro fenomeną. Šių paskaitų, gausiai iliustruotų videomedžiaga, pagrindinis adresatas buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, būsimieji aktoriai lėlininkai ir teatro kritikai, bet jų klausėsi ir profesionalai - aktoriai ir kritikai. Kasmet minimo profesionalaus lietuviško lėlių teatro „gimtadienio“ proga menotyrininkas Helmutas Šabasevičius buvo pakviestas perskaityti pranešimo „Lėlė teatre“. Šiame gausiai videomedžiaga iliustruotame pranešime buvo apžvelgta, kaip lėlė funkcionuoja teatre anapus įprastinio lėlių teatro ribų.
Dailininkas ir režisierius Rimas Driežis, kruopščiai sekantis ir fiksuojantis lėlių teatro istoriją, būdamas itin dėmesingas teatro „Lėlė“ įvykiams, surengė dvi parodas, skirtas repertuarinių teatro spektaklių sukaktims: seniausio repertuaro spektaklio „Bitė Maja“ (1984 m., rež. ir dail. Vitalijus Mazūras) 25-mečiui ir bene populiariausio „Lėlės“ spektaklio „Trys paršiukai“ (1999, rež. Algirdas Mikutis, dail. A. Bagočiūnaitė-Paukštienė) dešimtmečiui (ta proga buvo atsiminti senesni šios pjesės pastatymai „Lėlėje“ 1963, 1977 ir 1980 metais).
Kaip kasmet, gegužę „Lėlė“ šventė Trakuose: su spektakliu „Princesė ir kiauliaganys“ dalyvavo programoje „Naktis muziejuje“, o paskutines dešimt gegužės dienų Trakų pilies Didžiojoje menėje vaidino Rimo Driežio spektaklį „Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas“. Birželį savo trečiojo kurso baigimo darbą, spektaklį pagal Konstanto Ildefonso Galczynskio „Žaliojo žąsinėlio teatrą“ Didžiojoje salėje suvaidino LMTA Vaidybos ir režisūros katedros studentai, būsimieji aktoriai lėlininkai, kurių dalis, kaip tikimasi, ilgainiui prisijungs prie „Lėlės“ trupės. Spektaklio režisierius ir dailininkas - Algis Mikutis.
Užbaigti sezono „Lėlė“ iškeliavo į Vokietiją. Net du spektakliai - „Lėlės“ vizitine kortele tarptautiniuose kontekstuose tapusi Nijolės Indriūnaitės „Muzikinė dėžutė“ (2005, režisierė ir dailininkė Julija Skuratova) ir lietuviško lėlių teatro „gyvojo klasiko“ Vitalijaus Mazūro „Eglė žalčių karalienė“ (2007) buvo įtraukti į Northeime vykusio Baltijos jūros šalių lėlių teatrų festivalio programą ir suvaidinti birželio 16-17 dienomis. Kultūros ministerijai neradus lėšų šiai išvykai nors iš dalies finansuoti, gastroles apmokėjo pats festivalis, kurį šiemet organizavo Northeimo „Theater der Nacht“ („Nakties teatras“). Aštuonias dienas trukusio festivalio programą sudarė ne tik lėlių teatro trupių iš dešimties šalių spektakliai - programoje buvo mokomųjų seminarų, parodų, koncertų, filmų peržiūrų, taip pat įvyko Baltijos jūros šalių lėlininkų organizacijų UNIMA susitikimas.
„Lėlės“ vasara nebus ilga - naują sezoną teatras pradeda turbūt anksčiausiai Lietuvoje: spektakliai „Raudonkepurė“ ir „Muzikinė dėžutė“ Mažojoje salėje bus pradėti rodyti jau rugpjūčio 8-9 dienomis.
Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.
* * *
„7 meno dienos“ Nr.25 (854), 2009-06-26
|