„Norbert Stein Pata Generators“. V. Suslavičiaus nuotr.
Vokietijos džiazas garsėja savitu modernumu, todėl birželio 11 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre vykęs penktasis „ARTscape“ šiuolaikinio Europos meno projekto džiazo koncertas, skirtas Vokietijos kultūrai, buvo įdomus ir intriguojantis. Modernųjį Vokietijos džiazą reprezentavo saksofonininkas ir kompozitorius Norbertas Steinas ir jo grupė „Norbert Stein Pata Generators“, atlikę itin šiuolaikiškai skambančias, drąsias ir įdomia filosofija grįstas kompozicijas.
Savo originalią džiazo koncepciją grupės „Norbert Stein Pata Generators“ įkūrėjas N. Steinas grindžia prancūzų rašytojo, siurrealizmo ir absurdo teatro pirmtako Alfredo Jarry pasaulėžiūra bei „patafizikos“ teorija, apibūdinančia mokslą, besiremiantį nerealia logika ir nauja realybe už išorinio pasaulio ribų. Iš čia ir kilo grupės pavadinimas bei N. Steino pamėgta „Pata“ sąvoka, kuria jis apibūdina savo kuriamą ir atliekamą muziką. Be įkūrėjo, grupėje „Norbert Stein Pata Generators“ fleita groja Michaelis Heupelis, trombonu - Matthias Muche,kontrabosu - Sebastianas Gramssas, o būgnais - Christophas Habereris, kone tobulai jaučiantys ir papildantys vienas kitą.
Sudėtingos, energingos ir ypatingo polėkio kompozicijos, rodės, veržte veržėsi iš muzikantų, bet tai nebuvo vien garsinė emocijų išraiška, o, pasak N. Steino, tam tikra gyvenimo filosofija, kalbanti apie laiko tėkmę, pokyčius, prarastą džiaugsmą ar laisvės poreikį. Įdomūs instrumentų dialogų deriniai - saksofono su kontrabosu, trombono su mušamaisiais, fleitos su kontrabosu ir kt. - spinduliavo stipria energija ir spalviniais kontrastais, tačiau susiliejus į bendrą muzikinę mozaiką kartais skambėdavo kiek per garsiai ir deklaratyvokai. Kartkartėmis grupei pritrūkdavo garso subtilumo; trapūs jų filosofinės koncepcijos niuansai tarytum pasimesdavo bendroje garsų audroje.
Norėtųsi išskirti keletą įsimintinesnių kompozicijų, kaip antai „Prarastas rojus“ ar „Chameleono prigimtis“, sukurtų pagal senosios anglų poezijos tekstus ar gyvenimo, kaip nuolat besisukančios karuselės, sampratą. Čia muzikantai turėjo puikią erdvę atskleisti savo profesionalumą ir itin plačiai panaudoti instrumentų spalvines galimybes.
Šis „ARTscape“ koncertas kiekskyrėsi nuo ankstesnių keturių tuo, kad neišgirdome kartu su svečiais, kaip įprasta, muzikuojančių Lietuvos atlikėjų. Visas koncertas buvo skirtas pažinčiai su įdomia ir originalia Vokietijos džiazo grupe, maloniai nustebinusia skoninga garso laisvės ir filosofinių paralelių sąveika.
Goda Rupeikaitė
* * *
„7 meno dienos“ Nr.25 (854), 2009-06-26
|