Austrijos kultūros ministrė Claudia Schmied Nacionalinėje meno galerijoje prie Arnoldo Schönbergo paveikslo J. Lewonig nuotr.
Jūs esate pirmoji Austrijos kultūros ministrė, atvykusi į Lietuvą. Kokios priežastys paskatino Jūsų vizitą?
Tiksliau sakant, esu pirmoji kultūros ir meno ministrė, apsilankanti Lietuvoje. Mano pirmtakė buvo Lietuvoje 2006 m., tačiau „tik“ kaip kultūros ministrė, nes anuomet menas ir kultūra Austrijoje nebuvo vienos ministerijos prerogatyva. Dabartinį darbo vizitą lėmė dvi priežastys: poreikis pasirašyti kultūrinio bendradarbiavimo memorandumą ir ta aplinkybė, kad Lincas ir Vilnius šiemet yra Europos kultūros sostinės.
Su kolega Remigijumi Vilkaičiu pasirašėme intensyvesnio abiejų šalių kultūrinio bendradarbiavimo 2009-2012 m. memorandumą. Jo pagrindą sudaro menininkų mainų programa „Artists in Residence“. Laudono pilyje prie Vienos mūsų ministerija įrengė menininkų dirbtuves. Čia turi įsikurti tarptautinis menininkų centras, ypač vaizduojamojo meno, žinoma, plačiąja prasme, įskaitant, pavyzdžiui, ir fotografus. Tam skiriame trijų mėnesių stipendijas meno kūrėjams iš viso pasaulio. Pasirašę memorandumą konkrečiai sutarėme, kad dėl stipendijų gali kreiptis ir menininkai iš Lietuvos.
Nuo kada lietuviai menininkai gali teikti paraiškas stipendijai ir kokios būtinos sąlygos?
Kad ir tuoj pat. Kviečiu visus susidomėjusius jaunus (iki 30 metų) lietuvių menininkus ir menininkes siųsti elektroniniu paštu motyvacinį laišką su biografija ir informacija apie savo meninius darbus vokiečių arba anglų kalba ministerijos darbuotojui Norbertui Riedliui adresu norbert.riedl(eta)bmukk.gv.at; kontaktinis telefonas +43 1 53120 7680.
Antra Jūsų vizito priežastis - dvi Europos kultūros sostinės...
Vilnius ir Lincas šiemet kartu yra Europos kultūros sostinės, todėl mano tikslas - susieti savo vizitą su šia tema. Nuostabi proga man, kaip meno ir kultūros ministrei, atvykti į Vilnių buvo Nacionalinės meno galerijos atidarymas pristatant M.K. Čiurlionio parodą. Labai džiaugiuosi atstovaudama Austrijai atidarant tokią svarbią šiuolaikiniam menui įstaigą. Prisimenu nuostabius vokiečių filosofo Odo Marquardo žodžius: „Verta dėmesio tai, kad dauguma muziejų atidaromi didžiausių permainų epochoje.“
Ir, žinoma, didžiuojuosi, kad šioje įspūdingoje parodoje „Spalvų ir garsų dialogai“ yra ir penki didžiojo lietuvių dailininko ir kompozitoriaus M.K. Čiurlionio amžininko iš Austrijos Arnoldo Schönbergo kūriniai.
Kiek Jums svarbus Europos kultūros sostinės statusas?
Lincas ir Vilnius nuolat minimi kartu kaip šiųmetės Europos kultūros sostinės. Tai svarbu miestų įvaizdžiui ir turizmui, šis statusas turi išties pagyvinantį poveikį.
Norėčiau paminėti didžiulį susidomėjimą Lince vykstančiomis parodomis, pavyzdžiui, paroda „Fiurerio kultūros sostinė“, skirta nacionalsocialistinei miesto praeičiai. Toks atsigręžimas į praeitį reikšmingas ir kartu drąsus.
Juk svarbiausia, kalbant apie kultūros sostines, yra tęstinumo klausimas. Šiuo požiūriu Lince mane žavi projektas „I like to move it, move it“. Jame dalyvaujantys profesionalūs įvairių meno šakų menininkai Aukštutinės Austrijos mokyklose įgyvendina meninius projektus su keliais tūkstančiais mokinių, orientuodami juos į meną ir kultūrą. Girdėjau, kad Vilniuje kaip kultūros sostinės programos dalis jau trečią kartą vyksta projekto „Tebūnie naktis“ renginiai, kurie bus tęsiami ir po 2009 metų.
Kokie Jūsų įspūdžiai apie Vilnių apskritai ir apie Vilnių kaip kultūros sostinę su kultūros naktimi?
Man labai didelį įspūdį padarė Vilniaus miestas, maloni jo atmosfera ir senieji statiniai, žalieji plotai pačiame mieste ir nauji želdiniai. Taip pat didžiulis miestiečių susidomėjimas Nacionalinės meno galerijos atidarymu. O vakare buvo akivaizdu, kokie artimi žmonėms yra menas ir kultūra. Visas Vilnius buvo ant kojų ilgai po pusiaunakčio, dalyvavo ilgoje kultūros naktyje. Gražus išgyvenimas...
Oficiali Vilniaus ir Linco, kaip kultūros sostinių, kooperacija apsiriboja keletu projektų. Ar būtų galima teigti, kad tapus pirmąja oficialia kultūros sostinių pora nepakankamai išnaudota dvišalio ir europinio bendradarbiavimo galimybė?
Žinoma, būtų pageidautina įgyvendinti daugiau bendrų projektų. Savo apsilankymu norėčiau bent jau iš politikų pusės pateikti aiškų signalą, kad labai sveikintina, jog abu miestai yra šių metų Europos kultūros sostinės.
Kultūriniai mainai Europoje ne visada žengė koja kojon su ekonominiais mainais, nors bendruomenės stabilumas ilgalaikėje perspektyvoje iš esmės priklauso nuo kultūrinio pagrindo. Todėl į priekį žvelgiančios politikos uždavinys - pašalinti šią disproporciją, skatinant kultūrines iniciatyvas.
Norime visokeriopai skatinti meno srities internacionalizavimą. Tokios sutartys, kaip ši su Lietuva ar ankstesnė su Bulgarija, labai prie to prisideda. Ypač siekiau šios sutarties su Lietuva kaip kultūros sostinės partnere.
„Sunkiais laikais“ dažnai pirmiausia taupoma kultūros sąskaita. Kaip atrodo kultūros biudžetas Austrijoje krizės laikais?
Ačiū Dievui, Austrijoje taip nėra net ir šiais krizės laikais, priešingai. Kultūros biudžetas 2009 m. padidėjo 30 mln. eurų, dabar siekia 447 mln. eurų, arba 0,6 proc. bendro biudžeto, taigi jį reikia toliau didinti, tačiau, šiaip ar taip, Austrijos vyriausybė aiškiai parodė aukštai vertinanti meną ir kultūrą. Taigi mums lieka erdvės ir naujajai stipendijų programai, taip pat mainų programai su Lietuva.
Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė
* * *
„7 meno dienos“ Nr.25 (854), 2009-06-26
|