Reprodukcija reprodukcijoje
Georgo Gatsaso „American Flag“ Ši ambicinga keliaujanti Šveicarijos meno paroda pirmą kartą surengta 2008-aisiais Šveicarijos miesto muziejuje Ciuriche. Jos tikslas - surinkti ir eksponuoti kuo daugiau įvairių šiuolaikinio meno medijų atstovų darbų ir juos pristatyti visuomenei probleminėse erdvėse - muziejuje, oro uoste, miesto aikštėje - taigi pati paroda įgijo performanso savybių. Todėl kyla klausimas, ar ši paroda išlaiko savo unikalumo ir aktualumo elementus perkelta į ŠMC erdvę?
Parodos idėjos nėra savaime unikalios, veikiau atspindinčios visą spektrą šiuolaikinio meno analizuojamų problemų: globalizmo, status quo, menininkų identiteto, migracinės estetikos ir t.t. Todėl erdvė, kurioje ši paroda eksponuojama, atlieka labai svarbų vaidmenį vertinant tiek kiekvieną kūrinį, tiek ir jų visumą. Galiausiai net ne visi darbai galėjo būti perkelti į ŠMC, nes jie buvo sukurti specialiai Ciuricho meninėms erdvėms. Taigi galima sakyti, kad...
|
Galvoje saulė, o kas parodoje?
Solomonas Teitelbaumas. Hofmaniški siluetai. 2007 m. Teko būti Solomono Teitelbaumo parodoje „Maldžio“ galerijoje, o vėliau perskaityti straipsnį „Galvoje saulė, širdyje audra“ („7md“, Nr. 18 (847). Jis sužavėjo subtilia tapytojo asmenybės ir kūrybos interpretacija pagal arsininkų ir litvakų dailės tradicijas. Autorė taip pat atskleidė nacionalinio segmento - žydų religinės tradicijos, draudžiančios atvaizdus - problematiškumą ir Solomono Teitelbaumo kūrybinio kelio dualizmą šia prasme.
Kita vertus, manau, kad dailė ar menas yra patrauklus savo daugiaprasmiškumu ir kad į jį galima pažvelgti įvairiai, keliais rakursais. Pabandysiu į šią parodą pažvelgti kiek kitu kampu. Žinoma, tikiuosi, kad šis tekstas nebus suprastas kaip straipsnio autorės puolimas ar abejojimas dailininko gabumais.
Taigi, ką matome S. Teitelbaumo parodoje „Maldyje“? Straipsnio autorė visiškai teisi, rašydama, kad galerijos sienos apkabinėtos paveikslais. Jų yra...
|
Apie čiupinėjimą
Jane Lee. „Neapdorota drobė“. 2008-2009 m. Yra daugybė būdų patirti kūrinį. Žiūrint, koks jis. Visi, išskyrus paspoksojimą, dažniausiai yra nelegalūs. Ypač nelegalus visokio pobūdžio čiupinėjimas.
Kas nutiktų, jei bent vieną dieną būtų leista čiupinėti meno kūrinius? Nėra jokios abejonės, kad žmonės plūste plūstų į muziejus ir galerijas, trokšdami prisiliesti prie darbų, kuriuos iki tol galėjo pačiupinėti tik akimis. (Kol nebuvo išaiškintas regos mechanizmas, žmonės manė, jog vaizdą jiems perteikia iš jų akių išlendantys ir daiktą apgrabaliojantys čiuptuvėliai. Tad čiupinėjimas akimis turi gilias šaknis.) Tūkstančiai įvairiausio dydžio ir formų...
|
|