Pakeliui į utopijas
Atelier Van Lieshout. „Marija su 3 kūdikiais“. 2007 m. Visai neseniai „Vartuose“ galėjome pamatyti estų menininkų Marco Mäetammo ir Kaido Oles, suomių Eemilio Karilos ir Auroros Reinhard, austro Erwino Wurmo kūrybą, lietuvių Jurgos Barilaitės, Eglės Ridikaitės darbus. Šiuo metu galerijoje rodomi garsieji olandų anarchistai, tarpdisciplininio meno kūrėjai „Atelier Van Lieshout“.
Juos 1995 metais subūrė olandas Joepas van Lieshoutas. Reikia pasakyti, kad, atrodo, jie įsikūrę čia gana plačiai ir tikrai tvirtai. Ir jau atsiranda šiokia tokia tendencija, kad šalia „Artscape“ siūlomų užsieniečių lietuviai atrodo silpniau.
Ridikaitė šalia Mäetammo arba Liškevičius šalia Lieshouto kažkaip nedera, jų kūriniai nekontaktuoja tarpusavyje, nors abu lietuvių menininkai yra tikrai neblogi. Gal problema ta, kad...
|
Kadaise buvo mašina
Mariana Castillo Deball. Kadras iš videofilmo „Nobody was tomorrow“. 2007 m. Kęstutis Šapoka recenzijoje apie parodą „The Happy Interval“ Marianos Castillo Deball kūrinio temą apibūdina „neturėjimu ką pasakyti“. Atsakydama į recenzento klausimą, ar darbe „Nobody was tomorrow“ (2007) slypi kokia nors argumentuota pozicija, siūlau savo interpretaciją.
Pradėkim nuo akivaizdaus fakto, kad personifikuota restauracijos laboratorijų mašina užsimoja papasakoti apie save. „Aš pasakysiu [kodėl tvirtinu, kad esu Niekas] dukart: pirmą kartą trumpai ir glaustai, po to - simfoniškai, su uvertiūromis“, - pradeda pasakojimą senėjimą spartinanti mašina. Identifikacijos tema besidomintis žiūrovas iškart užčiuopia darbo pulsą - artefakto siekį atskleisti savąjį tapatumą. Apčiuopiama šio siekio išraiška būtų,...
|
Jo epocha
Stasys Krasauskas. Piešiniai. 1965-1966 m. Nekyla abejonių, kad Stasio Krasausko kūrybinis palikimas priklauso mūsų dailės aukso fondui ir jo kūrybos retrospektyva „Akademijos“ galerijoje šį faktą patvirtina. Parodoje eksponuojami S. Krasausko eskizai, piešiniai, keletas iliustracijų ciklų ir net itin įdomiai ir naujai parodoje atrodę akademiniai studijų laikų piešiniai (1954-1955).
Teisybė ir tai, kad pats maestro - viena unikaliausių figūrų mūsų (dailės) istorijoje. Jo asmenybės įvairiapusiškumas stebina iki šiol. Šį įspūdį sustiprina ir sporto antropologiją dėstančios docentės žodžiai parodos atidaryme, kad S. Krasauskas iki šiol yra autoritetas sportininkams plaukikams, ir maža to, kad jo kūnas buvo sudėtas tobulai... O ką jau kalbėti apie kito pasisakiusiojo reminiscencijas, kad Stasį Krasauską mylėjo visi - ir moterys,...
|
Atsidaro ŠMC skaitykla
Gegužės 19 d. Šiuolaikinio meno centre pradeda veikti „ŠMC skaitykla“ – nauja, atvira ir neformali erdvė, skirta skaitymui, bendravimui ir įvairiems renginiams.
„ŠMC skaityklos“ priešistorė siekia 1999 m., kai ŠMC buvo įkurtas „Info labas“, kuriame buvo sukaupta daugiau nei pusantro tūkstančio pavadinimų knygų, katalogų, žurnalų ir vaizdo bei garso įrašų. Pirmaisiais gyvavimo metais „Info labas“ garsėjo tuo, kad čia buvo galima rasti naujausių knygų apie šiuolaikinį meną, architektūrą ir dizainą, kurių taip trūko Lietuvos bibliotekose, pavartyti kitur neprenumeruojamų tarptautinių meno žurnalų ir nemokamai...
|
|