JAV avangardinio kino klasika Vilniuje

7MD informacija
Jono Meko vizualiųjų menų centras ir JAV ambasados Amerikos centras kviečia į eksperimentinio kino programos „Trumpas įvadas į Amerikos kino avangardo klasiką“ peržiūras atvirame ore, Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje. Filmų programą sudarė Jonas Mekas.


Rytoj (9 d. 21.30) jis pats pristatys pirmąjį programos filmą - 1968 m. savo sukurtą trijų valandų trukmės juostą „Voldenas. (Dienoraščiai, užrašai ir eskizai)“ („Walden (Diaries Notes and Sketches)“. Tekste, pristatančiame programą, Jonas Mekas rašo, kad „atrinkti kūriniai sudaro trumpą įžangą į Amerikos avangardo kiną. Kitaip tariant, tai yra trumpas įvadas į avangardinio kino istoriją Amerikoje. Į programą įtraukiau Paulo Strando ir Charleso Sheelero filmą „Manhatta“ (1921), nuo kurio prasideda avangardinių filmų Amerikoje ištakos. Taip pat programoje parodysime svarbiausios šio žanro propaguotojos, „Amerikos avangardinio kino motina“ neretai vadinamos Maya'os Deren kūrinių. Lietuvos žiūrovams vertėtų atkreipti ypatingądėmesį į Marie Menken filmus. Ši režisierė ne tik įkvėpė nemažai svarbiausių Amerikos avangardinio kino veikėjų, tarp jų ir pačią Maya Deren, bet ir taip pat, kaip Stanas Brakhage'as, Kennethas Angeras ir aš, buvo kilusi iš Lietuvos (jos tikras vardas buvo Marija Menkevičiūtė). Kai susitikdavom su ja, padainuodavom lietuvių liaudies dainų, kurių ji prisiminė iš vaikystės.“

 

Gegužės 16 d. bus parodyti filmai „Manhatta“ (1921, rež. Paul Strand, Charles Sheeler), „Rose Hobart“ (1939, rež. Joseph Cornell), du Mayos Deren filmai - vienas svarbiausių eksperimentinių kūrinių, tapusių feminizmo klasika, „Popietės pinklės“ („Meshes of the Afternoon“, 1943) ir „Choreografijos etiudas kamerai“ („A Study in Choreography for Camera“, 1945), gimęs bendradarbiaujant su šokėju Talley Beatty. Keno Jacobso filme „Smulkūs laimės bandymai“ („Little Stabs at Happiness“, 1959) įžengiama į besidrovinčių homoseksualų teritoriją, kurioje jie tarsi praranda nekaltybę. Jackas Smithas ir Jerry Simsas vaidina infantilią porelę, vaizduojančią absurdišką nedramą. Džiaugsmingai išbandydami ryškų ir sukrečiantį makiažą bei ekspromtu atrandamus kostiumus, jie žaidžia su lėlėmis, rūko ir ūžauja ant stogo apsirengę tarsi klounai. Filmą „Akies muzika raudoname mažore“ („Eye Music in Red Major“, 1961) jo kūrėja Marie Menken pristatė kaip „šviesos etiudą, paremtą regėjimo ištvermingumu ir sustiprėjimu, pavargus akims“. Kitas jos filmas „Eik eik eik“ („Go Go Go“, 1962-1964) - tai vienuolika jaudinančių minučių, kuriose kameros žvilgsnis klaidžioja Manhatanu ir Bruklinu. Filmas demonstruoja greitai judančios kameros meistriškumą.

 

Gegužės 23 d. programą irgi sudarys keli filmai. Tai apie egzotiškus ir nepadorius šokius pasakojantis „Chumlum“ (1964, rež. Ron Rice). Jame matome žmones, kurie susitinka tamsiose miesto vietose. Bruce'o Baillie filmas „Castro gatvė“ („Castro Street“, 1966) - tai gatvės formos filmas. Castro gatvė eina palei „Standard Oil“ naftos perdirbimo gamyklą Ričmonde, Kalifornijoje. Visi garso ir vaizdo elementai pamažu keičiasi einant nuo gatvės pradžios iki galo. Svarbiausias suvokimo elementas filmo kūrėjui buvo ilgas manevrinio garvežio kadras. Filmo „Zorno lema“ („Zorn's Lemma“, 1970, rež. Hollis Frampton) pavadinimas susijęs su matematine aksioma, anot kurios rinkinių rinkinys turi turėti kiekvienam rinkiniui atstovaujantį elementą. Filmas „Palengva palei srovę“ („Gently Down the Stream“, 1981, rež. Su Friedrich), pasak kūrėjos, „susideda iš keturiolikos sapnų, paimtų iš mano aštuonerius metus rašytų dienoraščių. Tekstas įbrėžiamas tiesiai į juostą, taigi skaitydamas gali girdėti savo paties balsą. Tolygiai su tekstu rodomi moterų, vandens, gyvūnų ir šventųjų atvaizdai, kuriuos parinkau dėl netiesioginio, bet veiksmingo atitikimo tekstui.“

 

Gegužės 30 d. bus parodytas Jerome'o Hillo filmas „Kino portretas“ („Film Portrait“, 1971). Tai vaizdingas koliažas iš namuose nufilmuotų kadrų, ankstesnių trumpų režisieriaus filmų ir vėliau surastos medžiagos. Filmas apima visą Hillo biografiją, pradedant laimingos vaikystės turtingoje šeimoje vaizdais ir baigiant metais, praleistais ieškant asmeninio ir kūrybinio pasitenkinimo. Režisierius dirbo tada, kai subrendo Amerikos avangardo kinas, taigi šis filmas kartu ir šio judėjimo kronika - filmas apie Kiną.

 

Įėjimas į filmų peržiūras nemokamas.

 

Parengta pagal Jono Meko Vizualiųjų menų centro inf.

 

*  *  *

 

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.