Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 18 (847), 2009 gegužės 08 d. > Dailė > Galvoje saulė, širdyje audra
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Galvoje saulė, širdyje audra


Solomono Teitelbaumo paroda „Baltijos stichija“ galerijoje „Maldis“


Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Share |
Solomonas Teitelbaumas. „Autoportretas su gyvybės ir mirties simboliais. Juoda ir balta“. 2008 m.
Žodžius, kuriais pavadinau šį tekstą, kažkada Prancūzijos literatūros veikėjas Teofilis Gautier skyrė Eugene'ui Delacroix. Vėliau juos, kalbėdamas apie Vincentą Van Goghą, prisiminė meno kritikas Julius Meier-Graefe. Viliuosi, mano didieji kolegos neįsižeis, jei tais pačiais žodžiais išdrįsiu apibūdinti Solomoną Teitelbaumą ir jo tapybą.

Teitelbaumas ištikimas tradicinei molbertinei tapybai. Įdomiausia, kad ji klasikinė tiek formos, tiek kompozicijos, tiek raiškos, tiek ikonografijos požiūriu, ir vis dėlto šiuolaikiška klasikinės tapybos ilgesiu. Teitelbaumo drobėse atgimsta arsininkų ir litvakų Pinchuso Kremegne'o, Michelio Kikoine'o, Chaimo Soutine'o, įsiliejusių į L'ecole de Paris, dailės patirtys. Dailininkas gavo Vizgirdos premiją už „Ars“ tradicijų tęsimą ir yra mylimas Dailininkų sąjungos.

 

Įėjus į parodos salę, drobės užpuola žiūrovo emocijas iškalbingu spalvų mūšiu. Dramatiški, kai kada saldžiarūgščiai kontrastai sulaiko akį ties paveikslu. Teitelbaumas perduoda spalvai visą savo energetiką, savo emocijas, kurias vingrus potėpis kaip atomo daleles išnešioja po visą paveikslo erdvę.

 

Tirštas, klampus Teitelbaumo ekspresionizmas XXI amžiuje gali būti suvokiamas kaip postmodernizmui būdingas polinkis ne kurti kažką iš esmės nauja, o perfrazuoti tai, kas yra tapę klasika. Tačiau autoriaus tapyba neprimena Antano Gudaičio, Antano Samuolio, Viktoro Vizgirdos, Soutine'o ar kitų dailininkų citavimo. Nepaisant akivaizdžių panašumų su minėtų autorių kūryba (figūrų komponavimas, formų traktuotė, nacionalinių elementų, simbolių naudojimas), Solomono drobės alsuoja gaiviu autentiškumu, atsirandančiu per kontempliatyvų santykį su modernizmo klasikais bei gamtos stichijomis ir autoriaus temperamentą, dvasinio būvio audrą.

 

Paveikslais apkabinėtos galerijos sienos byloja, kad per trejų metų laikotarpį (nuo 2007-ųjų) jie iš menininko plūste plūdo. Peizažai, natiurmortai, portretai, autoportretai klykia spalvos ir potėpio ekspresija, vitališka jėga. Peizažai su vėjo draskomais, išsikerojusiais medžiais dėl gamtos stichiškumo, vidinio dramatizmo artimi Soutine'o peizažams, tapytiems Serė ir Kanė. Tačiau Teitelbaumo gamta ne tokia atšiauri, tauresnė, kai kur net idiliška (pvz., „Rudeninis dialogas prie marių“). Parodos pavadinimas „Baltijos stichija“ sugestijuoja nacionalinio elemento buvimą, kurį labiausiai atspindi drobės su ąžuolų, senų trobesių motyvais („Pro amžius“, 2007; „Senas namas“, 2007).

 

Teitelbaumo portretai ir autoportretai nutapyti ekspresyvia maniera, bet išlaikant figūros anatomiją, pernelyg nedeformuojant, tik pabrėžiant charakteringus personažo bruožus. Autorius nepaverčia savo modelių teatriniais personažais, nesimėgauja desperatišku grotesku, sadizmu, kaip tai darė Soutine'as. Drobės dramatiškos spalva ir pastozišku, nervingu potėpiu, bet spinduliuoja šviesesnį, humaniškesnį požiūrį į žmogų ir jo vidinę dramą.

 

Įdomus ir kitas autoriaus tapybos aspektas, išnyrantis prisiminus jo kilmę. Kaip ir Augustinas Savickas, Adasa Skliutauskaitė, Aleksandra Jacovskytė, Adomas Jacovskis ir nemažai kitų žymių menininkų, jis yra žydų kilmės. Žydų dailės problema ilgą laiką nebuvo keliama dėl dviejų priežasčių: hėgeliško požiūrio, kad žydų dvasia (Volksgeist) stokoja meninio jautrumo ir meninio talento; ir dėl judaizmo tradicijos, draudžiančios vaizduoti gyvas būtybes. Stereotipais tapęs požiūris dar ir dabar gajus, nors istorija byloja ką kita, ir tai įrodo žydų kilmės Lietuvos ir Europos modernizmo klasikai.

Priešingai nei helenistinėje tradicijoje, žydų dailė egzistavo ne tam, kad atvaizdas taptų tikrovės atspindžiu ir žavėjimosi ar kulto objektu. Žydų dailė siekė įvaizdinti „Dievo balsą“ (šioje tradicijoje žodis yra aukščiau vaizdo). Menas kuriamas ne mėgdžiojant, o kontempliuojant, jo tikslas - suteikti realybės objektams tam tikrą prasmę. Iš čia ir kyla žydų dailei priskiriamas misticizmas, neretai randamas Savicko, Jacovskio, ypač Teitelbaumui artimo Soutine'o darbuose.

 

Žydų įstatymas draudė kurti ir garbinti stabus ir Dievo atvaizdus, o visų gyvų būtybių vaizdavimo tabu atsirado priklausomai nuo istorinių-socialinių aplinkybių. Dėl ortodoksiškų įsitikinimų anksčiau gyvenę žydų kilmės menininkai buvo patekę į labai ankštą Prokrusto lovą. Pavyzdžiui, Smilovičių miestelyje gimęs Soutine'as sukūrė vietos senio portretą, vieną pirmųjų savo paveikslų, ir buvo už tai žiauriai sumuštas jo ortodoksiškai nusiteikusių sūnų.

 

Parodoje eksponuojamas Teitelbaumo „Autoportretas su ikona“ (2007), prisiminus žydų vaizduojamosios dailės problematiką, gali būti suvokiamas ir kaip dailininko manifestacija prieš atvaizdo draudimą, ir kaip solidarizavimasis su nuo draudimo kentėjusiais modernizmo menininkais. Šiandien religijos reikšmė gyvenime mąžta ir dailininkai jau senokai nebe tarnauja, o naudojasi ja kaip medžiaga. Tačiau Teitelbaumo autoportretas, kuriame jis save vaizduoja tarsi burtininką su palete ir iškeltu teptuku praverto lango fone, rodo gana aktyvią priešpriešą tikėjimo tradicijai. Autoportrete dailininko žvilgsnis, nukreiptas tiesiai į žiūrovą, tarsi sako: „AŠ TAPYSIU“. Įsivaizduoju ir taip sakantį Soutine'ą.

 

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.18 (847), 2009-05-08

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

Andkvil, 2009-07-29 09:22

Saliau nutapei gal du gerus darbus po akademijos baigimo. Sveikinu!

..., 2009-05-20 16:47

teitelbaumas akivaizdziai nuzivaziavo, tapo Armoskos dvaro tapytoju - vien ko verti tie portretai...

Lietuvis lietuviams, 2009-05-19 17:32

Lietuvos dramaturgai ir visokie kitokie pavydus ubagai ir driskiai.... pavydite talentingam ir jaunam tapytojui?
Labai gerai :)))))
o gal siaip zydu nemegstate ir kitu lietuviu?

Dramaturgas 2, 2009-05-15 12:45

F*kcing & painting; don't stop; oh yes, oh yes- it,s amazing , it,s perfect- good boy!

anonimas, 2009-05-14 16:29

sveikinu saliamona su paroda [-) sekmes ir neišpuikti ;-)

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti