Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Kompozitorių sąjungos apdovanojimai ir Juliaus Gaidelio paminėjimas


Kronika


7MD informacija

Share |
Julius Gaidelis
Balandžio 3 d. Kauno filharmonijoje vyko išskirtinis renginys - Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojama 2008 m. muzikos kūrinių apdovanojimų ceremonija. Jos metu paskelbti geriausi kūriniai ir pagerbti jų autoriai ar autorių kolektyvai.

Konkursui buvo pristatyti 64 kūriniai, kurių premjeros įvyko 2008 metais. Komisija, sudaryta iš aštuonių atlikėjų ir muzikologų, atrinko geriausius darbus penkiose - sceninių, orkestrinių, kamerinių, vokalinių bei chorinių ir elektroakustinių kūrinių - kategorijose.

 

Kaip kalbėjo apdovanojimus teikusi muzikologė Gražina Daunoravičienė, kūrinių atrankos kriterijai yra labai sudėtingi: dabar nebegalioja daugybė senesnių kriterijų ir modernizmas jau nebėra ideologija, nėra technologinių tabu. Tačiau, ko gero, svarbiausia tai, kad geras kūrinys lydi klausytoją jam išėjus iš salės, įsismelkia į jo sielą.

 

Sceninių kūrinių kategorijoje buvo išrinkta I Trumpametražių operų festivalio NOA (Naujosios operos akcijos) spektaklių serija, kompozitoriai Rūta Vitkauskaitė (operų „Džiuljeta ir Džiuljeta“ ir „Skylė“ autorė), Rita Mačiliūnaitė (operų „Dviskaita“ ir „Būti ar nebūti“ kūrėja), Albertas Navickas (operos „Sesuo“ autorius), Jonas Sakalauskas (operų „Gervė ir gandras“, „Svingas“, „Izadora“ autorius) bei Mykolas Natalevičius (operų „Bildungas“ ir „Babelis“ kūrėjas). Dauguma šių autorių yra jaunosios kompozitorių kartos atstovai.

 

Orkestrinių kūrinių kategorijoje nugalėjo Justės Janulytės „Tekstilė 2“ simfoniniam orkestrui. Šio kūrinio premjera įvyko Venecijos bienalėje, diriguojant Eliahu Inbalui.

 

Kamerinių kūrinių kategorijoje laimėjo Broniaus Kutavičiaus „Andata e ritorno“ aštuonioms violončelėms, o vokalinių ir chorinių kūrinių kategorijoje - Onutės Narbutaitės „Lapides, flores, nomina et sidera“ (Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai) - Vėlinių giedojimas chorams ir instrumentams, skambėjęs vienu metu septyniose Vilniaus bažnyčiose.

 

O štai elektroakustinių kūrinių kategorijoje laimėjo kolektyvo „Diissc Orchestra“ albumas „D.O.“. Jo autoriai (kompozitoriai Jonas Jurkūnas, Antanas Jasenka, Martynas Bialobžeskis, Antanas Kučinskas, Vytautas V. Jurgutis), atsiimdami apdovanojimą paminėjo, kad artėjančiame „Jaunos muzikos“ festivalyje pristatys naują programą.

 

Geriausius darbus išrinko ir Kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija. 2008 metų šios srities premijoms buvo suteikti iškilių Lietuvos muzikologijos autoritetų - Onos Narbutienės (1930-2007) ir Vytauto Landsbergio vardai. Muzikologų ir kompozitorių komisija vertino fundamentaliosios bei taikomosios muzikologijos darbus, kitų sričių veiklą tyrinėjant, aktualizuojant bei populiarinant profesionaliąją Lietuvos muzikos kultūrą. Prieš teikiant apdovanojimus, buvo paminėti žinomų Lietuvos muzikologų - J. Landsbergytės, R. Gaidamavičiūtės, V. Juodpusio, L. Melniko, R. Ambrazevičiaus - vardai.

 

Muzikologė Laima Kiauleikytė buvo apdovanota Vytauto Landsbergio premija už fundamentalius Lietuvos muzikos kultūros tyrinėjimus knygoje „XVIII a. II pusės - XIX a. muzikinė Lietuvos dvarų kultūra: stiliaus epochų sankirtose“. Buvo pabrėžta šių „baltųjų puslapių“ tyrinėjimo lietuvių muzikologijoje svarba.

 

Režisierė Dalia Kutavičienė tapo „Lietuvos muzikos draugų“ premijos laureate už Lietuvos kompozitorių kūrybos populiarinimą DVD cikle „Lietuvos menininkai“.

 

Muzikologei Danutei Palionytei paskirta Onos Narbutienės premija už egzilio lietuvių muzikos kultūros tyrinėjimus knygoje „Julius Gaidelis - namų ilgesio dainius“. Ši knyga simboliškai sujungė apdovanojimus ir muzikinę vakaro dalį, kurioje skambėjo J. Gaidelio (1909-1983) kūryba.

 

Muzikologė, paprašyta pristatyti savo monografiją, kalbėjo, kad J. Gaidelis buvo ne tik kompozitorius, bet ir pedagogas, choro dirigentas. Simboliška, kad jo šimtmečio paminėjimas įvyko būtent Kaune - mieste, kuriame jis praleido daugiau nei 20 metų. Gimęs 1909 metais, J. Gaidelis septynerių liko našlaitis ir 1921 m. atvyko į Kauną, kur baigė amatų mokyklą, 1925 įstojo į Kauno muzikos mokyklą, vėliau Kauno konservatorijoje studijavo kompoziciją pas profesorių Juozą Gruodį. Kaune jis vadovavo „Maisto“ mišriam chorui, buvo Kauno jėzuitų bažnyčios choro vadovas. Kaune suskambo jo pirmieji kūriniai. Čia jis sukūrė šeimą, čia gimė sūnūs Garsas ir Aidas. Pasitraukęs į užsienį, J. Gaidelis tęsė pedagoginę veiklą, vadovavo chorams, kūrė. „Esu išeivis nuo mažumės“, - pabrėžė D. Palionytė J. Gaidelio mintį. Ji atskleidė, kad kompozitorių kamavo šeimos ir Tėvynės ilgesys, jis buvo uždaras, mažakalbis, nemėgo viešumo. D. Palionytė kalbėjo ir apie jo išskirtinį kuklumą, norą, kad apie jį kalbėtų jo darbai. Buvo paminėtas J. Gaidelio nesirūpinimais materialiais dalykais, o kartu - išskirtinis kruopštumas, darbas su partitūra po 16 valandų. Muzikologė pabrėžė, kad J. Gaidelio muzika nėra lengvai klausoma, ji giliamintiška, kupina gyvenimo pilnatvės, joje nėra paviršinių efektų. Kaip teigė D. Palionytė, J. Gaidelis nemėgo citatų, liaudies dainų citavimo, jis ieškojo motyvų, „atsiduodančių Lietuva“. „Muzika turi sukrėsti“, - teigė kompozitorius.

 

Nors J. Gaidelis - vienas iškiliausių lietuvių išeivijos kompozitorių, Lietuvoje jo kūryba plačiau pristatyta tik šiemet, švenčiant 100-ąsias jo metines.

 

Vakaro metu įvyko J. Gaidelio Simfonijos Nr. 5 premjera, grojo Kauno simfoninis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus. Taip pat skambėjo kompozitoriaus vokaliniai kūriniai, juos atliko Kauno valstybinis choras, diriguojamas P. Bingelio: „Malda už Tėvynę“, „Benamio malda“ (premjera), „Tylėk, svajonės nepavysi“ (premjera, solistė - Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė), „Augo putinas“ (premjera), „Pamilau, pamilau“ (premjera), „Tėviškės vakarai“. Kartu su Kauno simfoniniu orkestru Kauno valstybinis choras atliko fragmentus iš J. Gaidelio kantatos „Partizanų motina“ (solistai - Robertas Jančkaitis ir Jurgita Šalčiūtė).

 

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

 


„7 meno dienos“ Nr.14 (843), 2009-04-10

Versija spausdinimui

Komentarai

ST , 2009-04-18 20:34

Julių Gaidelį pagerbėme (?) pustuštėje Kauno filharmonijos salėje. Dar vienas užmaršties pliūpsnis į Kauno ir Lietuvos kultūros istoriją?

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti