Geriausias režisierius - Gintaras Varnas už spektaklius „Tankredžio ir Klorindos dvikova“, „Nedėkingųjų šokis“ (viešoji įstaiga „Banchetto musicale“) ir „Dekalogas“ (teatras „Utopija“).

Geriausias choreografas - Vytis Jankauskas už spektaklį „Budėjimai“ (Vyčio Jankausko šokio trupė).

Geriausias scenografas ar kostiumų dailininkas - Marijus Jacovskis ir Aleksandra Jacovskytė už spektaklį „Visada tavo. Ana Frank“ (Juozo Miltinio dramos teatras).

Geriausias dramos aktorius - Vytautas Paukštė už vaidmenį spektaklyje „Mano Hamletas“ (Klaipėdos dramos teatras).

Geriausia dramos aktorė - Rasa Samuolytė už Ofelijos vaidmenį Oskaro Koršunovo spektaklyje „Hamletas“ (OKT/Vilniaus miesto teatras).

Debiuto ir jaunojo menininko kategorija - operos „Izadora“ kūrybinė grupė („Menų spaustuvė“).

Geriausia antraplanio vaidmens atlikėja - Aurelija Tamulytė už Fani vaidmenį spektaklyje „Bjaurusis“ (Kauno valstybinis dramos teatras).

Geriausias antraplanio vaidmens atlikėjas - Vaidotas Martinaitis už Polonijaus vaidmenį spektaklyje „Hamletas“ (OKT/Vilniaus miesto teatras).

Teatro vaikams apdovanojimas - Antanui Gluskinui už spektaklį „Bela, Bosas ir Bulis“ (Šiaulių dramos teatras).

Baleto ar šokio menas - Nerijus Juška už Ugnies paukštės vaidmenį spektaklyje „Ugnies paukštė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

Geriausias dramos ar muzikinio spektaklio kompozitorius - Algirdas Martinaitis už spektaklius „Sirano de Beržerakas“ (Šiaulių dramos teatras) ir „Life Life“ (Lietuvos rusų dramos teatras).

Nacionalinės dramaturgijos apdovanojimas - spektaklio „Dekalogas“ kūrybinei grupei (teatras „Utopija“).

Lėlių teatro meno apdovanojimas - Julijai Skuratovai už spektaklių „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“ lėles (viešoji įstaiga „Banchetto musicale“).

Operos meno apdovanojimas - Edgarui Montvidui už Verterio vaidmenį spektaklyje „Verteris“ (Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).

Operetės menas - Raminta Vaicekauskaitė už Hanos Glavari vaidmenį spektaklyje „Linksmoji našlė“ ir Ninon Tisjė vaidmenį spektaklyje „Monmartro žibuoklė“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras).

Šįmet teiktas apdovanojimas - Boriso Dauguviečio premija ir „Auksinis auskaras“ už novatoriškus ir originalius teatro meno sprendimus - atiteko režisieriui Oskarui Koršunovui.

Padėkos premija už viso gyvenimo kūrybą įvertintas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Stasys Petronaitis.

Teatro šventės siurprizai

Šiųmetės Teatro dienos paminėjimas Nacionaliniame dramos teatre kaip visada sutraukė daugybę artistų, režisierių, kritikų. Norinčių čia susitikti, vienas kitam paspausti ranką, pasibučiuoti, pamatyti laimingus „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotų laureatų veidus, juolab pačią apdovanojimų teikimo ceremoniją ir šventinį koncertą. Kaip niekad gausu buvo ir ne teatro žmonių, sakykim, teatro gerbėjų. Pagerbdama scenos meistrus šventę transliavo televizija.

Šįkart neteko rausti dėl šventinio koncerto ir „kryžių“ teikimo „procedūros“, kuri pernai (o ir ankstesniais metais) priminė prasčiausią televizijos šou su pusnuogėmis mergytėmis ir keistais vedėjų pašmaikštavimais. Koncerto programą režisavo Anželika Cholina, pademonstravusi gerą skonį ir išmonę, sumaniai sukomponavusi atskirus koncertinius numerius: šokį, muziką, eiles. Pamatėme mūsų žymius atlikėjus Petrą Geniušą, Eglę Špokaitę, Martyną Rimeikį, Vilhelmą Čepinskį, Andrių Žebrauską ir daugelį kitų, žavų „Liepaičių“ chorą, Klaipėdos kamerinį orkestrą ir jam dirigavusį Modestą Pitrėną, efektingas Julijos Skuratovos lėles iš Gintaro Varno režisuotos Claudio Monteverdi madrigalinės operos „Nedėkingųjų šokis“. Įspūdingai apšviesta scena atrodė estetiškai ir patraukliai (dailininkas Marijus Jacovskis).

Neprailgo ir Cholinos sumanytas laureatų apdovanojimas: dailių juodomis suknelėmis su koketiškomis kaukėmis-kepuraitėmis merginų iškilminga palyda, oriai žengianti, nešina „Auksiniu scenos kryžiumi“, diplomu ir gėlėmis. Tik gaila, kad kai kurie apdovanojantieji ir apdovanojamieji į sceną ėjo tarsi į savo virtuvę - jų nevalyvumas nemaloniai rėžė akį. Ne visi pristačiusieji nominantus suvokė savo kuklią funkciją, net šia proga panoro „pavaidinti“. Tarsi Greta Garbo į sceną įkaukšėjo seimūnė Asta Baukutė. Prisistačiusi kaip veikli „kultūrininkė“, iš žiūrovų įžūliai pareikalavusi, bet nesulaukusi plojimų, pasiskelbė esanti geriausia aktorių gynėja nuo skriaudėjų... O ilgokai užsitęsusi kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio kalba, ko gero, ir sukėlė alpulį vakarą vedusiam Marijui Žiedui...

Galinos Dauguvietytės, teikusios savo tėvo Boriso Dauguviečio vardo premiją, ir šios premijos laureato režisieriaus Oskaro Koršunovo įspūdingas sceninis duetas atrodė ir komiškai, ir kiek dramatiškai. Jam šįkart vadovavo temperamentingoji Dauguvietytė. Negalėjai nepastebėti Koršunovo jaudulio, sutrikimo. Jis to ir nebandė slėpti. Režisierių galima suprasti. Nesu nei jo teatro gerbėjas, nei ypatingas žinovas, bet nepastebėti praėjusio sezono kalno „Hamleto“ ir jame vaidinusio aktoriaus Dariaus Meškausko komisija tikrai neturėjo teisės.

Ir paskutinis štrichas. Koncerto metu buvo gražiai paminėti visi, ne taip seniai iš gyvųjų tarpo išėję mūsų teatro žmonės. Tačiau tarp jų nebuvo dviejų svarbių asmenų - Sauliaus Macaičio ir Egmonto Jansono, ypač adoravusių teatrą ir daug jam nuveikusių.

Vaidila

„7 meno dienos“ Nr.13 (842), 2009-04-03