Su astronomija parodos pavadinimas lyg ir neturi nieko bendro. Netgi atvirkščiai - sudrumsta tikrovė yra šiandienės mūsų politinės, ekonominės, socialinės realybės realija. Parašiau ir pagalvojau, kad išėjo sviestas sviestuotas - „realybės realija“, bet ar ne tokia yra susimuliuota, regis, tik iš televizorių ir kompiuterių ekranų pažįstama aplinka? O dar visuotinės krizės metu... Dabar kaip niekada ji yra sudrumsta.

Bet ir tai nėra visai tikslu. ,,Totoriai“ sąmoningai traukiasi iš nūdienio, elektronikos, simuliakrų ir dar visokių kitokių, bala žino kokių daiktų ir terminų pripildyto pasaulio. Šiandieniu požiūriu jie yra kuo tikriausi eskapistai. Menininkų akiratis - pastovios, amžinosios vertybės. Tai demonstruoja ir išpažįstama meninė kalba. Pirmiausia jie yra tapytojai. Tie, kurie tapybą išpažįsta kaip amatą, nepriekaištingą technikos įvaldymą. Juk toks, o ne kitoks yra „totorius“ Paulius Juška - oficialus visos šios margokos bendruomenės veidas ir flagmanas. O tapyba (priešingai nei, anot Lenino, visų svarbiausi menai - kinematografija, videomenas ar fotografija) pačia savo esme mūsų laikais yra jau ne šio pasaulio ,,kūdikis“...

Kalbant apie pasitraukimą iš realaus gyvenimo, žinoma, iš pirmo žvilgsnio galima apsigauti. Tas pats P. Juška tapo visokiausius pozuotojus ir modelius, elgetas bei senolius, gražias moteris ir garbanotus vaikiukus. Agnė Juškaitė žavisi įvairiais gatviniais elementais. Šiai parodai ji nutapė elementariausias Kalvarijų turgavietės šluotas ir aprūdijusią vaikišką karuselę viename Vilniaus kieme. Onutė Juškienė pastaruoju metu „štampuoja“ triušius. Atrodo kaip gyvi. Daugybė paveikslėlių, jų kiekis jau pasiekė dviženklį skaičių ir toliau plinta geometrine, triušių dauginimuisi būdinga progresija. Lina Karaliūtė formuoja tapybinius asambliažus iš savo ir savo sūnaus atkeliavusios vaikystės. Žaisliukai (mediniai arkliukai, plastmasiniai katinių šeimos atstovai) įklimpsta į dažų košę lyg inkliuzai sakuose. Vaida Andrašiūnaitė įamžino tipišką pavasarinę gėlę - didelę didelę žibuoklę.

Su dabar visuotinai, masiškai suvokiama (socialine) realybe tai neturi nieko bendro. Galbūt todėl, kad nudažytame, atsiprašau, nutapytame, stačiakampyje tai atrodo kur kas gražiau ir tyriau. Kažkas pastovaus ir nekintamo (juk sakiau, kad „totoriai“ domisi amžinomis vertybėmis). Koks nors Gorgijas (graikų sofistas) pasakytų, kad kitaip ir būti negali - visas menas, juolab tapyba, yra apgaulė. Tokio pobūdžio paveikslai (su kruopščiai ištapytomis detalėmis ir iliuziškai perteikta visuma) priklauso fikcijos, o ne tikrovės sričiai.

Manau, kad tuo menininkai siekė (ir pasiekė!) didaktinių tikslų. Jų pasirinktas principas artimas pajautiniam Sokrato metodui: atvaizdai ir jų sufleruojamos analogijos skatino mane skirti pelus nuo grūdų, „sudrumstą“ tikrovę nuo „grynos“, įsigilinti į daiktų ir reiškinių esmę. Juokaudamas pasakyčiau, kad kai žvelgiau į A. Juškaitės nutapytąją šluotą, man tikrai kilo pagunda ką nors sutvarkyti. Iššluoti grindis, sausu smėliu išbarstyti kokią nors aslą. O. Juškienės triušiai sukėlė apetitą. Panorau mėsos. Net ir šiuo gavėnios, t.y. visiško pasninko, metu. O jau visai surimtėjęs tarčiau, kad ,,totoriai“ eilinį kartą pademonstravo, tiesiog prikišamai parodė, kad tikroji tikrovė slypi visai ne ten, kur daugelis iš mūsų bando ją apčiuopti. Ne krizėje, ne politiniuose santykiuose ar kasdienėse intrigose, o kažkur giliau. Tarp artimų žmonių, mielų gyvūnų arba tiesiog paprastų buities daikčiukų (ne tik sengraikiai, bet ir Heideggeris, tikiuosi, pritariamai palinkčiotų galva). Tad net būdami kuo tikriausi eskapistai, ,,totoriai“ veikia savo gyvenamojo meto sociumą (gal net specialiai to nesiekdami) pačiu buvimu.

Dar pagalvojau, kad visų parodoje dalyvaujančių menininkų darbų koloritas yra lietuviškai pavasariškas. Toks subtiliai dirvoniškas, kai sniegas jau nutirpęs, o ištižusi žemė iš vidaus švyti pilkšvai rusvomis spalvomis. Žodžiu, tikrai ar ne, bet pavasaris ateina. Tapyboje ir realybėje. Tiesiog atmetus visokias drumzles tą reikia pamatyti ir gebėti įvertinti.

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.12 (841), 2009-03-27