|
Kino magas
Šiųmetis „Kino pavasaris“ primins šešis didžiojo kino vizionieriaus Federico Fellini (1920-1993) filmus. Fellini kūrybai būdingas autobiografiškumas, karnavališkumas, bet kartu ir sentimentalus lyrizmas. Ir, žinoma, ironija, vėlesnėse režisieriaus juostose neišvengiamai perauganti į modernios visuomenės satyrą.
Fellini gimė provincialiame Rimini miestelyje. Būdamas septyniolikos, jis išvyko į Florenciją ir įsidarbino karikatūristu. 1939 m. persikėlė į Romą, kur išbandė daugybę profesijų - reporterio, skečų autoriaus, dailininko, vitrinų apipavidalintojo. 1943 m. Fellini susipažino su jauna aktore Giulietta Masina, kuri netrukus tapo ne tik jo žmona, bet ir mūza, filmų aktore. Maždaug tuo pat metu Fellini ateina į kiną - jis dalyvauja kuriant vieną pirmųjų neorealistinių...
|
Čiuožiant atgal
Esame pernelyg pasipūtę, kad pasimokytume iš kitų ir nekartotume tų pačių klaidų. Pavyzdžiui, lietuvių kino kūrėjai galėtų paanalizuoti, kodėl ir savo šalyje, ir užsienyje tokie populiarūs čekų filmai, pasakojantys kuklias, žmogiškas, juokingas ir šiltas istorijas. Tačiau, matyt, teks dar ilgokai palaukti, kol lietuvių kinematografininkai pagaliau patirs absoliutų fiasko rekonstruodami Žalgirio mūšį, lietuvių meilės nuotykius Sibiro lageriuose ar banditėlio, tapusio visų alaus gėrikų globėju, Tado Blindos jaunystę. Tada kuris nors gudresnis kūrėjas gal supras, kad konjunktūriniai epai lietuvių kinui ne pagal kišenę ir paklaus savęs, kaip elgiasi tokių pat mažų šalių kolegos. Ir pagaliau atras čekų kiną.
Siūlau nelaukti, kol atsibus lietuviai režisieriai, ir sekmadienį (22 d. 19.45) per LTV2 pasižiūrėti čeko Jano Sverako filmą „Pradinė mokykla“ (1992). Filmas nukelia į 1945-uosius, kai pasibaigė vokiečių okupacija ir dar neprasidėjo sovietų dominavimas. Dešimtmetis Edas lanko pradinę berniukų mokyklą. Jis ir jo draugai tokie nevaldomi, kad jų nesulaiko net gana skausmingi išgyvenimai, pavyzdžiui, prie turėklų prišalusio liežuvio plėšimas. Tačiau vieną dieną...
|
Jaunųjų kino kūrėjų fondo steigėjai ieško talentų
„Skalvijos“ kino centras kartu su Lietuvos kino prodiuseriais 2008-aisiais įsteigė Jaunojo kino kūrėjo fondą. Šio neformalaus fondo siekis - paskatinti jaunus, kūrybinių ambicijų turinčius jaunuolius įgyvendinti kino debiutus.
Tai taip pat yra iš dalies edukacinis projektas, nes visų jo etapų laimėtojai turės galimybę dirbti su kino profesionalais. Pirmojo etapo - scenarijaus konkurso - laimėtojai galės konsultuotis su profesionaliu scenaristu. Pasibaigus scenarijaus vystymo etapui ir paaiškėjus, kam atiteks filmo kūrimui skirtas biudžetas, nugalėtojui padės profesionalus kino režisierius.
Kino scenarijaus konkurse kviečiami dalyvauti jauni neprofesionalūs kino kūrėjai...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
