Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 11 (840), 2009 kovo 20 d. > Dailė > Lieti, nardinti, vietinti
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Lieti, nardinti, vietinti


Rainerio Splitto kūrybos pristatymas Pamėnkalnio galerijoje


Aušra Trakšelytė

Share |
Rainer Splitt. Instaliacija. 2009 m.
Analizuodama Pamėnkalnio galerijoje pristatomus vokiečių tapytojo Rainerio Splitto kūrinius, vadovaujuosi paties autoriaus pateiktais raktažodžiais, t.y. - lieti, nardinti, vietinti.

Tačiau prieš pradedant kalbėti apie Vilniuje atliktą kūrinį, svarbus yra paties menininko pasirinktas ir laike išgrynintas kūrybos kelias ir pozicija. Turėdamas tapytojo išsilavinimą, autorius skeptiškai vertino paveikslo su turiniu idėją bei imperatyvą sukurti kažką naujo ir originalaus. Suabejojęs tuo, ką kūrė anksčiau, suvokė, „kad yra tikras tik dėl to, kad nėra tikras, ką sukūrė“ (iš susitikimo su autoriumi). Vienintelis dalykas jam, kaip menininkui, save laikančiam tapytoju, liko siekis dirbti su spalva. Taigi, atsisakęs turinio, kaip pasakojimo, bet ir toliau eksperimentuodamas su spalva, R. Splittas iš pradžių bandė jai suteikti funkciją, padedančią išryškinti kūriniui pasirinktos vietos savybes ar pavienius elementus. Specifinis kūrybos metodas naudo jant pramoninius dažus, į kuriuos nardinamos sintetinės medžiagos ar aliuminio plokštės arba liejant juos tiesiai ant grindų ir veidrodžių, taikomas iki šiol. Tiek plokštės nardinimo dažuose, tiek jų liejimo ant grindų procese autorių domina tik formalūs dalykai, susiję su dažo kiekiu, jo liejimo tempu ar plokštės nardinimo gyliu. Šie menininko sprendimai redukuojami iki minimumo. Tiesa, menininkas pasilieka ir spalvos pasirinkimo sprendimo teisę, kuri, deja, nėra objektyviai paaiškinama ir lieka labiau asociatyvi, o kartu sudedamoji darbo dalis bei turinys. Taigi nors autorius darbuose nieko neimituoja ir nevaizduoja, pasakojimas išlieka priklausomas nuo spalvos ir jos žiūrovui keliamų asociacijų. Tai individualus santykis, grįstas jutiminiu ir fiziniu patyrimu. Be to, tiek kūrinio liejimo procesas, tiek rezultatas suvokėjui pateikiami čia ir dabar.

 

R. Splitto darbai dažniausiai realizuojami ir eksponuojami meno reprezentacijos statusą turinčiose erdvėse. Uždaros galerinės erdvės pasirinkimas motyvuotas atliekamo kūrinio paveikaus formato ir žiūrovo santykio su meno kūriniu idėja. Kiekvieną kartą liejiniai sukuriami atsižvelgiant į konkrečios vietos savybes ir lieka iki tol, kol veikia paroda. Viena vertus, dalį erdvės užklojančio poliuretano ir pramoninio dažo mišinys išryškina jos išplanavimą bei esamus architektūrinius elementus, kita vertus, naudojamas dažas, pasižymintis blizgiu paviršiumi, reflektuoja ne tik vidaus, bet ir išorės aplinką, analizuojant standartinį baltą kubą kaip uždarą ir nuo išorinio pasaulio izoliuojantį mechanizmą. Taigi nors menininkas neperžengia meno institucionalizavimo paradigmos, išlaiko kritinę refleksiją jos atžvilgiu.

 

Kaip jau minėjau anksčiau, organišką kūrinio formą diktuoja vieta ir jai būdingi fiziniai parametrai. Tuo remiantis galima teigti, kad kūrinys apima įvietinto meno (site-specific) sampratai būdingas savybes, bet šiuo konkrečiu atveju tinkamesnis įvardijimas būtų pervietinimas, nes naudojamas tas pats atlikimo principas kaip kartojimas. Įvietinto meno idėjai yra reikšmingos tiek vietos fizinės savybės, tiek jos istorinis, socialinis, politinis ar pan. kontekstas. Kitaip tariant, įvietinto meno idėja yra reikšminga visomis - menininko sumanymo, vietos „ištyrimo“, kūrinio įgyvendinimo ir teorinio pagrindimo - prasmėmis. Tiesa, anot parodos kuratorės Ramintos Jurėnaitės, pati galerija turi jaudinančią istoriją, mat 7-ojo dešimtmečio viduryje jaunieji socrealizmo atsilikimą atmetę Vilniaus dailininkai šioje vietoje surengė savo pirmąsias parodas (iš parodai skirto spaudos pranešimo). Taigi šiuo atveju specifinio konteksto suteikimas vietai priskiriamas ne menininkui, o kuratoriui.

R. Splitto plėtojama kūryba apima ne tik diskusijas apie balto kubo ribas ir normatyvus, kūrinio ir vietos santykio svarbą, bet ir naujai koreguojamų atskirų dailės šakų ribų bei suvokimo metodų, išraiškos formų, taip pat ir meno reprezentacijos pokyčius, prasidėjusius XX a. antroje pusėje. Tačiau jo kūryboje, atsisakant ieškoti paralelių ar bandymų vertinti meno istorijos kontekste, svarbiausi išlieka laikiškumas, nuoseklumas, kartojimas ir plastiškumas.

 


„7 meno dienos“ Nr.11 (840), 2009-03-20

Versija spausdinimui

Komentarai

xfyhkcg, 2009-03-25 20:24

Jautrus savalaikiškumas ir taurus humanizmas, neabejotinai prasilenkiantis su (savi)ironijos ir metarefleksijos sinteze

?, 2009-03-22 14:11

Menu galima vadinti pati procesa. Turiu pasakyt, kad labai prastai pasirinkta erdve tokiai "tapybai". Toki ruzava blyna reiketu lieti kur nors aiksteje, ir ji galetu lieti daugybe menininku, vadobaujami sito Splitto ir Jurenaites. Net ivariausias spalvas liet. O Tokiai tapybai stebt sau leistu kokie milijardieriai, pakile su savo privaciais malunsparniais.
Tuo tarpu siuo metu spoksojima i dazu bala, vertinu kaip debilizma. Nors is kitos puses meno istorija mate visko, ir dar matys.

baikit , 2009-03-20 20:57

tas spalvotu paplavu balas ir ju laistytojus vadinti menu ir jo kurejais...............negi Wilno kokie aborigenai gyvena kurie kiekvienu s..... turi dometis.....

Skiedalas, 2009-03-20 10:46

”R.Splittas Vilniuje ne tik surengė parodą, bet ir skaitė paskaitą apie savo kūrybą, bendravo su Dailės akademijos studentais, pristatė savo kūrinį į galeriją susirinkusiems žiūrovams.

Jį maloniai nustebino tai, kad Vilniuje tiek daug žmonių susidomėjo tuo, ką jis daro. O jam pačiam įdomiausia būtų sužinoti, kaip jo kūrinys atrodo Lietuvos meno kontekste.“
Liet. rytas

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti