Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2009

„ARTscape“ tęsiasi


Po suomių - estiška programa


Santa Lingevičiūtė

Share |
„Taarka“


Pasibaigus „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ remiamo projekto „ARTscape“ Suomijos renginių mėnesiui, vasario 24 d. „Vartų“ galerijoje prasidėjo kitos šalies - Estijos programa. Vasario 24 d. pasirinkta neatsitiktinai, nes tą dieną mūsų kaimynai šventė savo Nepriklausomybės dieną, o 2011 metais Talinas taps Europos kultūros sostine, tad lieka jiems palinkėti kuo protingesnių ir kompetentingesnių politikų.

 

Galerijoje „Vartai“ atsidarė paroda „Priemiesčio grožybės“, kurioje dalyvauja Lietuvos publikai jau pažįstamas menininkas Kaido Ole, be jo - Marko Mäetammas ir lietuvė Eglė Ridikaitė. „Vilnius Jazz“ kovo 3 d. pristatys improvizacinės muzikos atstovus „Free Tallinn Trio“, be to, šiame koncerte bus galima išgirsti ir lietuvių duetą - Dmitrijų Golovanovą ir Janą Maksimovičių.

Visi Estijos programos filmai vėl bus rodomi „Skalvijos“ kino centre nemokamai. Filmų programą pradės Peeterio Urblos filmas „Baltiška meilė“ (1992). Kuriant filmą bendradarbiavo visų Baltijos šalių atstovai, tarp jų lietuvių aktoriai Dainius Kazlauskas, Leonardas Zelčius ir operatorius Algimantas Mockus.

 

Veiksmas vyksta svarbiais visoms šalims 1991-aisiais. „Baltiška meilė“ sudaryta iš trijų novelių, pasakojančių meilės istorijas trijose skirtingose šalyse. Pirma novelė „Estiškas pavasaris“ pasakoja apie Matiasą, paskutinį politinį kalinį, grįžusį į gimtąjį miestą Tartu. Tačiau sugrįžęs jis suvokia, kad mylimoji Ani turi kitą vyrą. Novelėje „Latviška vasara“ pasakojama apie vis dar okupuotą Latviją. Rusų karininkas Sergejus įsimyli latvę Reginą, bet jų jausmams nepritaria Sergejaus kolegos. Trečia dalis pavadinta „Lietuvišku rudeniu“. Joje visos trys šalys jau išsikovojo nepriklausomybę, bet kyla vidiniai konfliktai. Pagyvenęs kunigas bando įdiegti savąsias vertybes jaunam seminaristui, pastarasis labiau domisi este striptizo šokėja, tad pora nusprendžia pabėgti. Tačiau jų neaplenkia tragedija. Filmas bus rodomas šiandien, vasario 27 d., 15 val.

 

Kovo 5 d. 17 val. bus parodytas trijų jaunų estų režisierių filmas „Laimingas nusileidimas“ (1999). Filmo koprodiuseris - Larso von Triero įkurta „Zentropa“. Tai juodojo humoro komedija, susidedanti iš trijų novelių. Pirma novelė „Kelionė žvaigždėmis“ teigia, esą astronominiai modeliai gali būti pritaikomi žmonių santykiams. „Florianos sugundymas“ pasakoja apie pasipūtusią širdžių ėdikę, kuri tik ir laksto iš pasimatymo į pasimatymą. Trečia novelė „Aš, aš ir vėl aš“ nukels į veidrodžių pasaulį, tiksliau, už veidrodžių - ten, kur karaliauja atspindžiai.

 

Trumpametražiai filmai bus parodyti „Vartų“ galerijoje kovo 10 d. 19 val., o kovo 12 d. 15 val. „Skalvijoje“ bus rodomas žymaus estų dokumentinio kino kūrėjo Andreso Sööto filmas „Arklio metai“ (1991). Jis primins svarbiausius Estijos įvykius kovojant už Nepriklausomybę 1990-aisiais. Kartu filme užfiksuotos ir tipiškos kasdienio estų gyvenimo akimirkos.

 

Kovo 14 d. 17 val. bus parodytas kito žymaus dokumentinių filmų kūrėjo Marko Soosaaro filmas „Pirmasis Estijos pilietis“ (1992). Tai filmas apie Arnoldą Rüütelį ir Lennartą Merį - vienus iškiliausių Estijos politikų, kovojusius dėl šalies prezidento posto. Pats režisierius teigia, kad jo filmas yra apie tam tikrą laikotarpį, apie skirtingus požiūrius ir apie visuomenę, kurią šie požiūriai reprezentuoja ar bent galėtų reprezentuoti. Ar tai neaktualu dabartinei Lietuvos situacijai?

 

Estijos programą užbaigs praėjusiais metais sukurta Ain Mäeots drama „Taarka“, ji bus parodyta kovo 18 d. 15 val. Tai istorija apie paprastų žmonių heroję, tautinių dainų dainininkę Hilaną Taarką. Bendruomenė ją atstūmė, dainininkė gyveno lūšnoje. Vieniša moteris elgetavo, dirbo keisčiausius darbus ir dainavo. Dainuodavo ji visada apie tiesą, kartais karčią, kartais linksmą, kartais žiaurią. Taarka tapo legenda - dainų motina, bet bendruomenė niekada nebepriėmė jos atgal.

 

Parengė Santa Lingevičiūtė

 

„7 meno dienos“ Nr.8 (837), 2009-02-27

Versija spausdinimui

Komentarai

dvrfTFgBEcbxM, 2011-10-23 15:05

Yeah, that's the tciekt, sir or ma'am

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti