Susibūręs 2004 metais, šis kvartetas labai dinamiškai reiškiasi Lietuvos muzikiniame gyvenime, sėkmingai dalyvauja garsiuose tarptautiniuose festivaliuose, yra koncertavęs Austrijos, Belgijos, Japonijos, Rusijos, Vokietijos publikai.

Baltijos gitarų kvartetas pernai tapo visiškai vyriškas: į užsienį išvykus studijuoti vienintelei kvarteto merginai Ievai Baltmiškytei, ją pakeitė Lietuvoje apsigyvenęs belgų gitaristas Chrisas Ruebensas.

Šiomis savaitėmis Baltijos gitarų kvartetas rengia koncertus įvairiuose šalies miestuose, pristatydamas naują, jau antrą savo kompaktinę plokštelę „Šokant su gitara“ (joje - 16 numerių), kurią įrašė jau nauja sudėtimi. Vasario 4 d. toks vakaras įvyko Vilniaus rotušėje (jį vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis). Skambėjo naujoje kompaktinėje plokštelėje „Šokant su gitara“ įrašyti kūriniai, tarp jų - įvairių epochų orkestrinių ir operinių kūrinių (L. Boccherini Introdukcijos ir Fandango, airių liaudies melodijų popuri, M. Ravelio „Pavanos mirusiai infantei“, „Gėlių valso“ iš P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“, A. Dvoržako „Slavų šokio“ Nr. 7, Leo Brouwerio „Kubiečių peizažo su rumba“, G. Bizet operos „Karmen“ fragmentų, J. Brahmso „Vengrų šokio“ Nr. 5 aranžuotės keturioms gitaroms, specialiai šiai kompaktinei plokštelei parašyti J. Tamulionio „Trys šokiai“ ir kt. kompozicijos. Koncerto pabaigoje girdėjome ir jaukų naujo kvarteto nario Ch. Ruebenso „Vasaros šokį“. Beje, labai įvairios muzikos (nuo renesanso iki šiuolaikinės pramoginės, operų fragmentų aranžuočių) atlikimą taip pat galima laikyti viena iš Baltijos gitarų kvarteto patrauklumo priežasčių.

Daugumos girdėtų meistriškų aranžuočių, kuriomis siekiama keturių gitarų ansambliu išgauti kiek įmanoma spalvingesnį ir turtingesnį garsą, autorius - Buffalo gitarų kvartetą (Buffalo Guitar Quartet) 1976 m. įkūręs gitaristas Jeremy Sparksas. Jis, siekdamas sukurti tuomet praktiškai dar neegzistavusį muzikos keturioms gitaroms repertuarą, ėmė kurti ir aranžuoti savo ansambliui.

Pasigėrėjimo vertas darnus Baltijos gitarų kvarteto narių tarpusavio bendradarbiavimas, atidus vienas kito girdėjimas, lengvas ir lankstus garso sklidimas, nulemtas puikios jų visų grojimo technikos. Akivaizdu, kad tai bendraminčių, turinčių vienodą požiūrį į interpretaciją, ansamblis. Jiems svarbūs ne išoriniai efektai, ne įspūdžio tam tikru įvaizdžiu kūrimas (nors antroje dalyje buvo pasitelktas tam tikras vizualinis žaismės įvaizdis, žengus į sceną ryškiais skirtingų spalvų marškiniais), o paties garso spalvos ir išraiškos paieškos.

Nors kvarteto nariai kai kurių kompozicijų atlikimui pasitelkia ir humorą, net vaidybos elementus (pavyzdžiui, J. Brahmso Vengrų šokyje Nr. 5), jie tą daro labai subtiliai. Apskritai visas jų muzikavimas pasižymi subtilumu, inteligentiškumo dvelksmu, nesivaikoma pigių efektų. Kita vertus, kai kuriose atliktose kompozicijose, kaip antai „Gėlių valse“ iš „Spragtuko“, būtų galima pasitelkti daugiau polėkio, daugiau pasakos ir mažiau rimties, leisti sau pažaisti - tuomet būtų išvengta kiek mechaniško, pernelyg vienodo skambesio tokiuose kūriniuose, kuriuose tie patys epizodai nesyk kartojasi. Taip pat ir skambėjusius G. Bizet „Karmen“ fragmentus būtų pagyvinęs veržlesnis temperamentas, aistros prieskonis. Specialiai naujajai kompaktinei plokštelei parašyti J. Tamulionio „Trys šokiai“, skambėję ir vakaro metu, pasirodė ne itin charakteringi, veikiau pernelyg „popsiški“.

Baltijos gitarų kvarteto privalumas tas, kad ansamblis turi labai aiškų, savitą braižą: jautrumas garsui ir tembrui, atidumas kūrinio minties sklaidai, subtilioms detalėms, interpretaciniai netikėtumai, šiltas kontaktas su publika žavėjo ir koncerto Rotušėje metu. Vakaras baigėsi originaliu italų kompozitoriaus ir gitaristo Carlo Domeniconi kompozicijos apie graikišką vyną pristatymu... muzikantams scenoje ragaujant tikrą vyną!

Norisi palinkėti Baltijos gitarų kvartetui sėkmingai kurti naujas, išradingas programas, išlaikant kūrybiškumą, meninį jautrumą, neblėstantį muzikavimo kartu džiaugsmą.

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.6 (835), 2009-02-13