Koncertas buvo III tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso ir programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" dalis.

Minkštas, lankstus ir sodrus styginių skambesys - atgaiva ir malonumas ausiai - masina klausytojus ir suburia jų pilnas sales.

Ir koncerto data - Lietuvos atmintin amžiams įsirėžusi Laisvės gynėjų diena, - ir programa buvo simboliškos. Apskritai „Kremerata Baltica" kolektyvo bruožas yra šiuolaikinių kompozitorių (A. Schnittke's, A. Pärto, G. Kančeli, S. Gubaidulinos ir kt.) muzikos atlikimas, tad ir sausio 13-osios koncerte, išskyrus vieną kūrinį - pačioje XX a. pradžioje parašytą lyrišką Reinholdo Gliero Oktetą D-dur, op. 5 (1902, versija styginių orkestrui), skambėjo dabarties, XXI amžiaus, muzika, alsuojanti rimtimi, ekspresija, jausmingumu. Tai sukaupta ir lakoniška Arvo Pärto „Pasakalija" (2003, solistas G. Kremeris), Krzysztofo Pendereckio ekspresyviai dramatiška, tarytum melodiniais „atodūsiais" grindžiama, paveiki Čakona iš „Lenkiškojo rekviem" (2005), Mstislavo Rostropovičiaus 80-mečiui ir G. Kremerio 60-mečiui dedikuota Gijos Kančeli „Tyli malda" (2007) - mąsli kompozicija su netikėtai prasiveržiančiais „ūžtelėjimais" (solo griežė G. Kremeris ir violončelininkė Giedrė Dirvanauskaitė), kurioje naudojamas ir vaikiško vokalo įrašas; antroje dalyje - konsonansinis, sentimentalokas latvių kompozitoriaus Georgo Pelecio „Žydintis jazminas", čia solistai G. Kremeris ir jaunas vibrafonininkas iš Ukrainos Andrejus Puškariovas sužavėjo labai lengvu, švelniu, „plevenančiu" muzikavimu, Ramintos Šerkšnytės, 2008 m. Nacionalinės premijos laureatės, „De profundis" (1998), iš tą vakarą skambėjusių šiuolaikinių kūrinių turintis ilgiausią gyvavimo „stažą" ir gan dažnai skambantis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio koncertų salėse. Polėkiu trykštantis, išjaustas „De profundis", paženklintas veržliu nerimu ir gerai apskaičiuota muzikos trukme, tapo puikiu lietuvišku koncerto programos akcentu.

„Kremerata Baltica" orkestro koncertai, kaip akivaizdu iš klausytojų reakcijų, yra laukiami, kolektyvas turi savo auditoriją. Sukauptas išorinių efektų nesivaikančio orkestro griežimas išduoda meno vadovo, įvairiapusiško menininko G. Kremerio braižą ir nepaviršutinišką požiūrį į muziką, siekiant suvokti ir perteikti atliekamos muzikos esmę.

Bisui G. Kremeris ir „Kremerata Baltica" lengvai ir nuotaikingai pagriežė F. Schuberto-F. Liszto „Valsą-kaprisą".

„7md" inf.

„7 meno dienos“ Nr.2 (831), 2009-01-16