I confess I've eechkcd the inglot posts a few times myself! Specially 'cause the cream blush ones made me try to oder from them, through a friend who lives at the USA! hahaha! So I kept cheking the posts to choose and to imagine how the products would be!Cacau s last [type] ..

I'm ipmrsesed. You've really raised the bar with that.

Ačiū Autorei už puikią recenziją. Spektaklio nemačiau, bet skaitydamas tikrai patyriau didelį malonumą.

Dėkui kritikei už įdomią recenziją. O prodiuserei/režisierei norėtųsi palinkėti santūrumo...

Ačiū už gerą rašinį...

Kas jūs, paslaptingoji wlon? - taip ir norisi paklausti po tokių prieštaravimų...
Įtari, kad... ne pašalinis Kongresų rūmams žmogus... :D

Puiki, itikinanti recenzija. Tokiu labai stinga musu spaudoje.

įdomi recenzija, bet visiškai nenorėčiau sutikti su kritikės priekaištais dėl 'baldų laužymo' ir Goethes Wertherio talpinimo į 'taupų, parapinį, pareigos' mentaliteto laikotarpį. Taip, Jaunojo Wertherio kančios išleistos 1774 metais, tačiau literatūros kritikai vienareikšmiškai pripažįsta, jog šis kūrinys - romantizmo šauklys. Na o kad Massenet - romantizmo pasaulėžiūros produktas dėl to, manau, ginčytis neverta. Klausimas kitoks: ar mes patys jau esame išbridę iš romantizmo, ar mūsų mentalitetas vis dar tebėra romantinis: tikintis, kad menininkas turi būti genijus, valdomas užplūstančio nežemiško įkvėpimo, o įsimylėjėlis turi žudytis iš meilės? Jei išprotautas, egzaltuotas romantikų aistras priimame už gryną pinigą, tapatinamės su jomis - tada taip, Katinaitės priekaištai pagrįsti. Tuo tarpu man nei drąskymasis, nei Šarlotės rankų grąžymas, nei baldų mėtymas nekliuvo - priešingai, suvokiau tai kaip truputėlį ironišką, vos vos sarkastišką XXI amžiaus žmogaus žvilgsnį į pompastišką, pozuojančią besikankinančio romantiko kančią. Ir man tas mažulytis, elegantiškas, pagarbos kūriniui neprarandantis sarkazmas nepaprastai patiko. Padvelkė mūsų laikmečio dvasia - kritine, bet pagarbia klasikos reinterpretacija. Juk ar galime šiandieną adekvačiai tapatintis su Wertherio herojų drama? Juk ji - laikotarpio, socialinio rato, pasaulėžiūros, bet, anaiptol, ne bendražmogiškoji-amžinoji drama.

Ponia Jūratė Katinaitė - puiki recenzentė. Nuostabi ir patikima vedlė po muzikos pasaulį. Linkim jai ilgiausių metų!

malonu skaityt. rimta, argumentuota.

nuostabi ir teisinga recenzija

siaip apsvietimas man patiko.
nes matot, spektaklio daro metu dar neaisku kas ka dare ir komandavo ir ko norejo.

jo, dalia turetu but TIk producere.

Recenzente sugeba labai daug izvelgti ir blaiviai su skaitytoju (tarsi kalbedamasi) apmastyti spektakli, drauge pateikdama geranorisku, isties vertingu pasiulymu prodiuserei ir razisierei bei visiems i "bohemieciu"veikla isijungusiems sio (jau!) teatro kurejams.