Apie keliones laiku, kartojimą ir istoriją
Bendras ekspozicijos vaizdas A. Anglickaitės nuotraukos. (Keturių nuotraukų albumas) Šį tekstą reikėtų rašyti atvirkščiai: didžiąją jo dalį turėtų sudaryti nuorodos, nes būtent jos, o ne patys meno objektai struktūruoja parodą. Būtent jos kuria sąryšio etiką, atskleisdamos šaltinius, pretekstus, inspiracijas, analogijas, variacijas, papildymus, kontrargumentus ir t.t. Nuorodos turėtų tradiciškai atlikti šalutinį vaidmenį, padėdamos tekstui pagrįsti savo autoritetingumą ar suteikdamos jam atspalvių, dialogiškumo. Tačiau čia būtent nuorodos...
|
Mes ateinam į Rygą
Darius Žiūra. Fragmentas iš videodarbo „Kolekcija". 2003 m. L. Anieliaus nuotr. Lietingą penktadienio vakarą Rygos arsenale buvo atidaryta Ramintos Jurėnaitės kuruota paroda „Vilniaus meno scena po 2000-ųjų". Pusdienį sukus ratus po Rygos senamiestį ir su nekantrumu laukus atidarymo, mintyse skambėjo girdėta entuziastinga kalba apie parodos svarbumą, reikšmę Lietuvos meninei scenai. Vaizduotėje regėjau mažesnį bei „lietuviškesnį" „Documentos", Venecijos bienalės modelį. Žodinė anotacija žadėjo kokybę, svarbiausius pastarojo dešimtmečio autorius bei darbus.
Likus valandai iki didžiojo atidarymo išgėriau paskutinį arbatos lašą ir patraukiau prie Arsenalo. Viduje jau būriavosi smalsūs žiūrovai, kurių apie 90 proc. sudarė lietuviai, nemaža jų dalis buvo autoriai. Pro stiklo duris švietėsi keli darbai, bet be įžanginės kalbos apsižvalgyti neleista. Sveikinimus ir liaupses teko praleisti negirdomis, mat įgarsinimo technika veikė ypač prastai: girdėjosi tik aidintis, fonuojantis garsas, iš kurio išskirti pavyko nebent...
|
Deginantis gyvenimo artumas
Elvyra Kairiūkštytė. Piešiniai. Bendras ekspozicijos vaizdas Autorės nuotr. 2008 11 14 - 2008 12 14 Kauno paveikslų galerijoje vyko vienos geriausių XX a. pab. - XXI a. pr. dailininkių grafikės Elvyros Kairiūkštytės estampų ir piešinių paroda. Tai ketvirtoji paroda iš ciklo „Deginantis gyvenimo artumas".
Elvyra Kairiūkštytė gimė 1950 11 15 Vilniuje. Našlaitė, augo Kuršėnų vaikų namuose. 1969-1971 metais mokėsi apipavidalinimo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. Nuo 1971 m. rudens studijavo grafiką LTSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Institutą baigė 1977-aisiais. Parodose dalyvavo nuo 1979-ųjų. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1984 m., 1987 m. apdovanota Respublikinės jaunųjų dailininkų parodos pagrindiniu prizu. 1991...
|
Medžių polifonija kosmiškose erdvėse
Tatjana Diščenko. „Renesanso fantazijos". 2007 m. Kažkodėl paskutinio laikotarpio moterų grafika dažnai asocijuojasi su įvairaus plauko nusivylimais, meilėmis, aukštakulniais (kuriais galbūt mindomi vyrai), lūpų dažais, mėnesinių skausmais, moteriška higiena ir kitais intymiais dalykais (Birutės Zokaitytės, Laisvydės Šalčiūtės, Eglės Kuckaitės kūryba). Žodžiu, atsiduoda asmeniniais, dažniausiai mažais ir problematiškais moters pasauliais. Taip nejučiom pasijauti lyg nelegaliai patekęs į šampūnu ir kūnais kvepiančią, išrasojusią dailininkių vonią.
Galbūt dėl dažnai pasitaikančio mėlyno Tatjanos Diščenko grafikos kolorito jos darbai man taip pat kiek atsiduoda vandeniu. Bet jokių intymumų - tai ne vanduo kažkieno vonioje, o vanduo, išsiliejęs kosmose, atmosferoje, prisiminimuose, fantazijose... Perplaukusi per jos darbų, atliktų akvatintos ir oforto technika, ekspoziciją, nusprendžiau, kad autorė iš tiesų nevaizduoja jokio pasaulio, juolab savo. Tai kažkas kosmiška ir metafiziška, nieko individualizuoto. Tiesa,...
|
|