Gruodžio 17 d. choras „Vilnius" klausytojus pakvies ir į dar vieną, įdomaus bei išskirtinio ciklo „Moterys - kompozitorės" antrąjį koncertą. Lygiai prieš metus prasidėjęs ciklas leidžia pažvelgti į savitą bei originalią, tačiau dar mažai pažintą moterų kompozitorių kūrybą. Nors ši muzika stebina savo gausa, ji atliekama ne taip jau dažnai. Viso to priežastys labai įvairios, tačiau svarbiausioji iš jų glūdi istorinėse aplinkybėse. Pasak dirigento J. Kalco, pirmosios žinios apie moterį kompozitorę siekia IX a. - tai monodinės muzikos kūrėja Kassia (810 - 845), kai tuo tarpu vyrų autorinė muzika iki tol buvo kuriama jau ne vieną šimtmetį. Ir tik XV a. vis dažniau rašyti muziką pradeda ir moterys, nors tada dar irgi nebuvo itin palankių sąlygų kūrybai. Įgyti muzikinį išsilavinimą ir kurti moterys galėdavo tik vienuolynuose. Nepaisant vienuolių gyvenimo būdo, moterų kūriniai būdavo rašomi mišriai choro sudėčiai, boso ir tenoro partijas pakeisdavo liutnios ar fagoto instrumentinė muzika. Pasaulietinėje visuomenėje muziką rašė tik aukštuomenės damos, nes tik jos turėdavo puikias finansines galimybes muzikos studijoms bei kūrybai. Būtent tokiomis aplinkybėmis sukurtą įvairių šalių XV a. ir vėlesnio laikotarpio muziką buvo galima išgirsti pirmojoje „Moterys - kompozitorės" programoje.

Tuo tarpu netrukus skambėsiančiame antrajame koncerte žvilgsnis nukryps į Lietuvą. Pokario metais prasidėjusi profesionali moterų kompozitorių kūryba šiandien išaugo į gausų bei vertingą instrumentinės, vokalinės, chorinės muzikos palikimą. Kaip įžvelgia dirigentas J. Kalcas, moters kompozitorės aspektas lietuvių muzikoje pakankamai ryškus, moterų kūriniai turi savo šarmo, šiek tiek kitokį mąstymą, kur savitoje muzikos kalboje labiau įsigilinama į literatūrinį tekstą. Moterys muzikoje jautresnės, trapesnės, bet kartu stiprios, kūrybingos ir įdomios. Iš gausios moterų kompozitorių kūrybos paletės šį kartą skambės Konstancijos Brundzaitės, Zitos Bružaitės, Audronės Žigaitytės, Nijolės Sinkevičiūtės, Bangos Balakauskienės, Kristinos Vasiliauskaitės, Galinos Savinienės bei Ramintos Šerkšnytės religinė ir pasaulietinė muzika. Tai kūriniai nuo miniatiūros iki chorinės siuitos, lietuvių liaudies dainų išdailinimai su šiuolaikinės muzikos elementais.

Dovilė Zuozaitė

„7 meno dienos“ Nr.45 (827), 2008-12-12