|
Nekaimiškos kaimo peripetijos
Spalio 25 d. nusišypsojo laimė - gavau pakvietimą į „Skalvijos" kino centre vykusį specialųjį kino seansą, kuriame buvo pristatytas naujausias čekų režisieriaus Bohdano Slãmos filmas „Kaimo mokytojas" („Venkovskô učitel", Čekija, Vokietija, Prancūzija, 2008).
Juostą pristatė Lietuvoje viešėjęs režisierius, pas mus žinomas dėl keliolika apdovanojimų pelniusio filmo „Laikas būti laimingam". Glaustai prisistatęs režisierius sakė, kad jam labai patiko Vilnius, kad kitą filmą planuoja kurti apie Šv. Albertą iš Prahos, nukankintą Baltijos prūsų, kai bandė juos apkrikštyti ir nereaguodamas į perspėjimus su savo bendraminčiais kirto šventuosius ąžuolus. Režisierius pridūrė ieškantis savo kalbos panašumų su lietuvių ir...
|
Festivaliai ir filmai
Artėja į pabaigą beprotiškas kino festivalių ruduo. Liko tik gerais filmais masinantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, ir bus galima ramiai atsidėti gerokai primirštoms knygoms bei žurnalams. Kažkada tekdavo daugiau skaityti apie naujus filmus nei juos žiūrėti, nes nebuvo ne tik video-, bet ir kompiuterių, užtat buvo sovietinių žmonių morale susirūpinusi cenzūra.
Iš tų laikų prisimenu skaitymo malonumus, kai knyga padėdavo pamiršti viską. Nežinau, ar tas jausmas pažįstamas gausiems jauniesiems naujo, ką tik pasirodžiusio gruodžio „Kino" autoriams. Vieniems iš jų dar nėra dvidešimt, kitiems - vos per dvidešimt, tad, manau, jų kitoks požiūris ne tik į filmus, bet ir į gyvenimą. Tačiau apie gyvenimą šįkart nesvarstysiu, juk svarbiau ne mano pasvarstymai, o naujo žurnalo turinys.
Neatsitiktinai pradėjau nuo...
|
Ar tikrovės kinas yra dokumentinis?
Vitalijus Manskis. Festivalio organizatorių nuotrauka
Režisierius ir prodiuseris V. Manskis gimė 1963 m. Lvove. Jis studijavo Maskvoje, Valstybiniame kinematografijos institute (VGIK). Kine debiutavo 1989 metais. Nuo tada Manskis sukūrė per 30 dokumentinių filmų ir serialų, jie buvo rodyti ir apdovanoti svarbiausiuose dokumentinio kino festivaliuose. Manskio filmų herojai - ir „mažieji" rusų provincijos žmonės, ir naujausios Rusijos istorijos personažai - Borisas Jelcinas, Vladimiras Putinas, Vladimiras Žirinovskis, Vladimiras...
|
Pabaisos paradoksai
„Žakas Merinas: mirties instinktas" („Mesrine: L'instinct de mort", Prancūzija, Ispanija, Kanada, 2008)
Nusikaltėliui pagauti prancūzų policija net įsteigė specialųjį būrį. Iki šiol netyla ginčai, ar Mesrine'o mirtis Paryžiaus gatvėje 1979-aisiais nebuvo tiesiog policininkų susidorojimas su nekenčiamu persekiojamuoju. Būtent šia scena ir prasideda pirmasis Jeano-Francois Richet dilogijos apie Mesrine'ą filmas „Žakas Merinas: mirties instinktas" („Mesrine: L'instinct de mort", Prancūzija, Ispanija, Kanada, 2008). Tačiau tai vienintelė nuoroda į ateitį, nes pirmasis...
|
Kur slypi melas
Ispanai nemėgsta Pedro Almodóvaro, rusai nemėgsta Aleksandro Sokurovo, švedai - Ingmaro Bergmano. Bent jau požiūris į didįjį švedų menininką išlieka ambivalentiškas: keistas garbinimo ir abejingumo, žavėjimosi ir menkinimo mišinys. Tuo šį rudenį įsitikino nuvykęs į Stokholmą dienraščio „Le Monde" žurnalistas. Pabandysiu atpasakoti kelias jo reportažo mintis.
Praėjo daugiau nei metai nuo didžiojo režisieriaus mirties. Nobelio muziejuje Bergmanui skirta didžiulė paroda, bet minios į ją neplūsta. Parodą lydi monumentali knyga „Ingmaro Bergmano archyvai". Kitaip nei kitose šalyse, Švedijoje Bergmanas pirmiausia yra teatro režisierius. Jo kabinetas „Dramaten" teatre vis dar neužimtas, bet visi dokumentai jau atiduoti Bergmano fondui. Už poros žingsnių nuo teatro - Bergmano vardu pavadinta aikštė. Čia režisierius laukdavo taksi....
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
