Jonė Punytė, Giedrius Prunskus
Lapkričio 16 d. Lietuvos Nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos koncertas „Gražiosios Magelonės ir Provanso grafo Peterio meilės istorija" sukvietė į Taikomosios dailės muziejų Vilniuje nemažai klausytojų.
Įdomu, kas buvo svarbiausias susidomėjimo objektas - neįprastos formos didžiojo kompozitoriaus Johanneso Brahmso ciklas „Gražioji Magelonė" („Romanzen aus die schone Magelone", op. 33, 1868, pagal J.L. Tiecko tekstus), skaitiniai iš šios pasakos „Gražioji Magelonė", išleistos 1797 m. J.L. Tiecko „Liaudies pasakų" antrame tome, ar patys atlikėjai - Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, lyrinis baritonas Giedrius Prunskus, jam talkinusi pianistė Jonė Punytė ar vis labiau populiarėjanti (labiausiai dėl dažnų pasirodymų televizijoje) aktorė Inga Jankauskaitė? Apie J. Brahmso vokalinę kūrybą, koncerte skambančio ciklo sukūrimą raiškiai, įdomiai papasakojo muzikologė Asta Bražinskienė.
G. Prunskus dainavimą studijavo Kauno J. Gruodžio konservatorijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete, doc. G. Šmito klasėje, taip pat Vokietijoje, Leipcigo F. Mendelssohno-Bartholdy aukštojoje muzikos mokykloje bei LMTA meno aspirantūroje, vadovaujamas prof. V. Noreikos. Nuo 2003 m. G. Prunskus dėsto LMTA Kauno fakulteto dainavimo katedroje, kuria vaidmenis LNOBT ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, rengia teminius koncertus, pavyzdžiui, „Nuo Bacho iki...", „Šalis, kur užaugau", „Don Kichotas ir Don Žuanas" ir kt., atlieka oratorijas, Lied. Be šį vakarą skambėjusio J. Brahmso ciklo, yra parengęs ir F. Schuberto „Žiemos kelią".
J. Punytė baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją, studijas LMTA prof. O. Šteinberg fortepijono ir prof. I. Uss Armonienės koncertmeisterio klasėje, tobulinosi Vokietijos Trosingeno ir Štutgarto aukštosiose muzikos mokyklose. Baigė LMTA meno aspirantūrą (prof. V. Vitaitės fortepijono ir I. Uss Armonienės koncertmeisterio kl). Ypač daug dėmesio skiria Lied žanrui, dainininkams talkino Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Išskirtinis J. Punytės laimėjimas - 2006 m. F. Schuberto ir moderniosios muzikos konkurse Grace (Austrija) su dainininke W. Nakaso iškovota pirmoji premija Lied žanro varžybose.
Apie I. Jankauskaitę programėlėje pateiktos taip pat išsamios žinios. Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje mokėsi skambinti fortepijonu, studijavo vaidybą LMTA pas prof. J. Vaitkų, C. Graužinį ir V. Čibirą. Vedė radijo laidas, yra sukūrusi daug vaidmenų J. Vaitkaus režisuotuose pastatymuose Lietuvos nacionaliniame dramos bei kituose teatruose.
Kadangi Lietuvoje kamerinė vokalinė muzika nėra itin dažnai atliekama, apie šio žanro ypatybes daugiausia sprendžiame iš užsienio meistrų traktuočių, kuriose ypač daug dėmesio skiriama raiškiam žodinio teksto perteikimui, todėl ypač svarbi gera dikcija. Kamerinės vokalinės muzikos ciklai yra lyg asmenybės vidinio pasaulio atšvaitai, perteikiami neforsuojamu garsu, vykstant tarsi prislopintai išpažinčiai, kur nėra labai svarbus balso skambumas ar ypač gražus tembras.
J. Brahmso „Gražiąją Magelonę" sudaro penkiolika įvairaus charakterio dainų, kuriose vyrauja meilės tematika. Nustebino įspūdingi, išradingi J.L. Tiecko dainų tekstai, alsuojantys romantiškai pakiliais jausmais, subtiliu gamtos grožio aprašymu, ištikimybės išaukštinimu. Vien šie eilėraščiai kelia susižavėjimą, ką jau kalbėti apie mielą senovinę pasaką, kurią šis autorius sukūrė taip pat nuoširdžiai ir patraukliai. Gaila, kad vaikystėje, kai skaitėme kitas nuostabias žymių autorių pasakas, neturėjome galimybės susipažinti su šio kūrėjo tekstais.
Kaip pasakojo prof. I. Uss Armonienė, ruošusi savo aspirantę J. Punytę baigiamajam koncertmeisterio klasės egzaminui, ji turi šio J. Brahmso ciklo „Gražioji Magelonė" Vokietijoje išleistą įrašą, kuriame gražia vokiečių kalba skaitomos pasakos ištraukos, o intarpuose išraiškingai atliekamos dainos, kurios tarsi papildo, papuošia sekamos pasakos turinį. Todėl buvo galima įsivaizduoti, kad šįkart kūrinį taip pat atliks trys lygiaverčiai partneriai.
G. Prunskus pasirengė labai atsakingai: ne tik kruopščiai išanalizavo savo partiją, bet ir laisvai išvertė dainų tekstus, jie klausytojų patogumui buvo išspausdinti koncerto programėlėje. Gal „Gražiosios Magelonės" ciklas būtų nuskambėjęs dar įdomiau, brandžiau ir vientisiau, jei ir pasaka būtų sekama skambia originalo (vokiečių) kalba, o atsakingai išverstas tekstas taip pat būtų programėlėje. Deja, kūrinio vientisumui trukdė ne tik aktorės, patogiai atsisėdusios prie stalo scenoje, greitakalbe ir pusbalsiu „sutrauktas" tekstas, kurio negalėjo girdėti toliau sėdintys, klausinėję vieni kitų, kokia kalba I. Jankauskaitė murma (juk buvo galima atsistoti, kad garsas galėtų geriau sklisti salėn!), bet ir pati publika - nesupratusi, kad tarp ciklo dalių nedera ploti, nuolat audringais aplodismentais dėkojusi dainininkui (ir pianistei) už gražią muziką. Kadangi atsakingai pasirengę buvo tik muzikantai, šį „suplėšytą" kūrinį belieka vertinti pagal atliktų dainų interpretacijos kokybę.
J. Brahmso cikle vyrauja ramios, liūdnos nuotaikos, kiekvienoje dainoje pagyvinamos įtemptesniu epizodu. Tik kelios dainos kontrastingo tempo, ritmo, pakilios nuotaikos. G. Prunskus, gerai įvaldęs kamerinį dainavimą, maksimaliai įsijautęs gražiausiai atliko tylią, liūdną, ilgesingą muziką, natūraliai suaktyvindavo muzikos tėkmę kulminacinėse frazėse. Pianistė atidžiai talkino vokalistui minkštu, dainingu garsu, niekur neužgoždama jo partijos, tarpais tarsi ištirpdama jo perteikiamų nuotaikų garsuose. J. Brahmsas, pats buvęs geras pianistas, puikiai išmanė fortepijono galimybes, todėl jo kūriniuose pianistams reikia paplušėti, norint ne tik vykusiai perteikti muzikos turinį, bet ir techniškai sklandžiai įvaldyti faktūrą, sudėtingą ritmiką, dažnai plačią muzikos tėkmę - jos nesuskaidant, nesusmulkinant, sugebėti skambinti tinkamu garsu. Vokaliniuose kūriniuose dar prisideda reikmė per dideliu skambumu neperdengti balso, sukurti solistui talkinančią kūrybinę atmosferą. Šie atsakingi uždaviniai - kietas riešutėlis kiekvienam atlikėjui. O kur dar įtaiga, kurią turi pajusti kiekvienas salėje atidžiai besiklausantis žmogus? Tai dar ir ryškių atlikėjiškų duomenų svarba.
Galima tik pasidžiaugti, kad G. Prunskus imasi atsakingų uždavinių, tobulina savo įgytas kamerinio dainavimo žinias, atlikdamas žinomų meistrų vertingus ciklus, o bendradarbiaudamas su išmanančia šio žanro subtilybes pianiste pasiekia teigiamų rezultatų.
Įdomu buvo sužinoti, kaip vertina šio ciklo interpretaciją buvusi J. Punytės koncertmeisterio klasės profesorė I. Uss Armonienė: „Noriu pasidžiaugti, kad turime puikų savo srities specialistų ansamblį, kuris labai ryžtingai įžengė į mūsų koncertinę estradą. Labai džiaugiuosi, kad jauni, entuziastingi profesionalai imasi tokio nepopuliaraus Lietuvoje Lied žanro. Ypač sveikintinas jų noras atskleisti klausytojams be galo didelį šios muzikos pasaulį. Kartu šis duetas jau yra parengęs visą pluoštą F. Schuberto, A. Schoenbergo, G. Mahlerio, F. Mendelsshono-Bartholdy kūrinių.
Šis ciklo „Gražioji Magelonė" atlikimas mane sužavėjo gaivumu, nuoširdumu, įvedusiu klausytoją į Tiecko pasakų pasaulį. Interpretacija subrandinta, laiko patikrinta. Atlikėjai pirmąkart šį kūrinį parengė prieš pusantrų metų, studijuodami aspirantūroje, žinių sėmėsi ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Noriu palinkėti atlikėjams neprarasti vidinio degimo, poreikio atskleisti vis naujus kamerinės vokalinės muzikos klodus."
„7 meno dienos“ Nr.42 (824), 2008-11-21
|