Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Patriotų žaidimai


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Elementariosios dalelės"
LTV „Panorama" niekad nesidomėjo kaimyninių šalių kinu. Tačiau antradienio vakarą pagrindiniame žinių segmente staiga buvo parodytas reportažas apie naują latvių vaidybinį filmą, kuriame atkuriama nepriklausomybės paskelbimo akimirka, o susižavėjęs filmu Rygos gyventojas aiškino lietuvių televizijos žiūrovams, kad filmas sužadino jo patriotizmą.

Latvių filmo nemačiau, bet nerimą vis dažniau kelią lietuvių kino kūrėjų norai kurti patriotinius filmus. Kodėl tie norai žadina nerimą? Todėl, kad didžiąją gyvenimo dalį gyvenau šalyje, kurioje klestėjo patriotinis kinas ir visokios patriotinės liniuotės, kariniai žaidimai „Vaivorykštė" (tikrai neturiu galvoje kardinolo Sigito Tamkevičiaus pasisakymo Seime), eilėraščiai, koncertai, šalyje, kur apskritai viskas ir pirmiausia menas privalėjo būti patriotiškas. Ta šalis - SSSR. Be menkiausio gailesčio ją palikdamas niekad nemaniau, kad patriotizmu pavadintas propagandinis menas valdžios vėl bus geidžiamas, o menininkai vėl jį norės kurti. Tiesa, dabar niekas neverčia tuo užsiimti. Menininkai siūlosi patys. Neabejoju, kad netrukus aukso lietus pasipils ant pseudoistorinių ir pseudopatriotinių filmų gamintojų. Vieną „kregždutę" neseniai mačiau kino teatre. Reklaminis klipas kvietė aukoti pinigus filmui „Tadas Blinda. Pradžia". Šiek tiek pajudinau smegenis, kol supratau, kur šuo pakastas. Filmas, pasakojantis apie tai, iš kur atsirado kanibalas Hanibalas Lekteris, lietuviškai vadinosi „Hanibalas. Pradžia". Kai kuriuos patriotus papiktino Lekterio „tėvo" - rašytojo Thomaso Harriso sumanymas kildinti savo personažą iš Lietuvos. Bet, manau, mūsų kino gamintojai nusprendė šį sumanymą išplėtoti. Jie parodys tikrąsias Hanibalo Lekterio šaknis, juk jis, be abejo, buvo kokio nors Blindos pavainikio palikuonis. Kad ir kaip būtų, dar kartą patvirtinsime sau mielą ir neabejotiną faktą, kad visi svarbiausi pasaulinės istorijos veikėjai yra susiję su Lietuva. Antraip mes ne patriotai. Utriruoju, bet nusibodo tie patriotiniai žaidimai, nors suprantu, kad jų tik daugės.

LTV visą savaitgalį žvangins ginklais, melsis kartu su jubiliejų švenčiančia Lietuvos kariuomene. Esu senas ir daug prisimenu, todėl galiu dar kartą paklausti, kur ta išpopinta kariuomenė buvo 1940 m. ir ar tai vėl nepasikartotų, jei staiga apsisuktų istorijos ratas. Laimei, tai neįmanoma.

Sovietų laikai man įskiepijo nepasitikėjimą bet kokia masių išgyvenama buvimo kartu euforija. Bet individualizmas būdingas ne tik kai kurių posovietinių kraštų inteligentams. Seksualinės revoliucijos paveldėtojai - 7-ojo dešimtmečio hipių vaikai su motinos pienu gavo didelę dozę paniekos tradicinėms visuomenės normoms. Bet jie gerai žino, kad visada reikia ginti individo teises. Tos kartos individo laisvės supratimą mėgsta aprašinėti prancūzų rašytojas Michelis Houellebecqas. 1998 m. pasirodžiusios jo „Elementarios dalelės" padalijo prancūzų kritikus: vieni romaną vadino pornografiniu, kiti pamatė tiksliai aprašytą XX a. pabaigos žmogaus vidinę būseną, beje, treti „svingerių" scenose atpažino save.

Rašytojo herojai dažnai yra žmonės, kurie suvokia, kad turi patys sau vieni gyventi pasaulyje, kuriame neliko autoritetų. Už tai, žinoma, atsakingi pastarųjų keturių ar penkių dešimtmečių ideologai, skelbę miesčioniškosios kultūros pabaigą ir seksualinį išsilaisvinimą. Houellebecqas kritikuoja viską ir visus - konservatorius, kairuolius, anarchistus, ekologus. Jis rodo yrančius šeimos ryšius, egoizmą, liberalizmą ir komercializaciją. Tačiau, manau, labiausiai jis mėgsta aprašinėti seksualines scenas. Todėl nepritariu kritikams, vadinantiems rašytoją cinišku moralistu. Manau, kad jis visai ne moralistas, bet gerai moka parduoti save.

Niekada neabejojau, kad „Elementariosios dalelės" (LNK, 23 d. 24.00) bus ekranizuotos. Tik niekad neatėjo į galvą, kad tai padarys vokiečiai. Į romaną pasikėsinęs Oskaras Roehleris, deja, yra blogas režisierius. Jo filmuose visada daug sekso, erotikos ir vyriškos frustracijos bei agresyvumo, bet režisieriaus skonis prastokas ir sunkiai sekasi dirbti su aktoriais. Roehleris pasirinko romano išeities situaciją: du broliai - aseksualus biologas Mišelis ir sekso maniakas mokytojas Bruno - ilgai nežinojo apie vienas kito buvimą, nes augo savo senelių iš tėvų pusės šeimose. Jų motina - amžina hipė, nesukurta šeimai. Vėliau įvyksta susitikimas su mirštančia motina, brolių jausmų ir sekso peripetijos su įvairiomis moterimis, laimės akimirkos ir sunkios abiejų brolių partnerių ligos. Knygoje abi mylimosios miršta, filme viena lieka gyva. Roehleris veiksmą iš Paryžiaus perkėlė į Berlyną ir nusprendė diagnozuoti šiuolaikinės vokiečių visuomenės dvasinę būklę. Deja, jo filmas yra visiškai tuščias ir dvelkia prasta komedija. Tokios komedijos kvapus dažniausiai paprasta atspėti.

Rašytojas pasirinko tokius skirtingus personažus (keturiasdešimtmetį, atrandantį pirmą meilę, ir sekso maniaką, išsilaisvinimą randantį „swinger parties"), kad pasvarstytų, kas vis dėlto sieja tokius skirtingus šių dienų visuomenės atstovus, bet Roehleris tam pristigo fantazijos ir, žinoma, ironijos.

Bijau, kad žemės ūkio specialisto diplomą turinčiam Houellebecqui toli iki roko žvaigždės Micko Jaggerio erotinės patirties. Būtent jis vaidina pagrindinį vaidmenį LTV2 antradienį (25 d. 22.10)„Nedas Kelis" rodomame anglų maištininko ir kino klasiko Tony Richardsono filme , sukurtame 1970-aisiais. Nedas Kelis - legendinis XIX a. Australijos banditas, apie kurį sukurtas ne vienas filmas. Australijos mitologijoje jis užima maždaug tokią pat vietą kaip garsiausias laukinių Vakarų banditas Jesse Jamesas. Richardsono filme tai dvidešimtmetis jaunuolis, kuris nuteisiamas trejiems metams kalėti už vagystę. Išėjęs iš kalėjimo jis su draugais pradeda grobti bankus, o dar būdamas ir airis maištauja prieš britus ir nori įkurti savo respubliką. Tai buvo antrasis Jaggerio filmas, deja, aktoriaus meistriškumu jis tikrai negalėjo pasigirti. Todėl filmą dažnai gelbsti Shelo Silversteino baladės. Beje, 2003 m. sukurtame Gregoro Jordano filme „Nedas Kelis" banditą suvaidinošviesios atminties Heathas Ledgeris.

Visada, kai kokia nors televizija rodo Alaino Resnais 1998 m. filmą „Sena daina" (LTV2, 24 d. 22.10), prilimpu prie ekrano. Kaip ir „Rūkyti/Nerūkyti" dilogijoje, režisierius ir šiame filme eksperimentuoja su kino prigimtimi ir jo sąlygiškumu, bet daro tai grakščiai ir nesuinteresuotam kino teorijomis žiūrovui nepastebimai.

Daug filmo herojų - šiuolaikinių paryžiečių - susieti pačiais įvairiausiais ryšiais. Jie turi daugybę smulkių ar rimtų problemų (vienatvė, buto įsigijimas, meilės ilgesys ir pan.) ir dažniausiai gerą humoro jausmą, todėl filmo dialogai tiesiog žaižaruoja ironija ir išmintimi. Kai personažus užklumpa depresijos, rūpesčiai, nuoskaudos ar pyktis, o jie juk visada užklumpa pačiu netinkamiausiu momentu, aktoriai praveria burnas ir iš jų pradeda lietis populiarios melodijos - tarsi balzamas ant herojų sielos žaizdų. Ir visai nesvarbu, kad iš moters aktorės lūpų ima lietis, tarkim, Salvatore Adamo balsas. Kaip sakė vienos nemirtingos komedijos herojus, „kiekvienas turi savo trūkumų".

Gaila, kad ateinantį trečiadienį pasibaigs (LTV, 26 d. 23.15) Piero Paolo Pasolini „Gyvenimo trilogija". Paskutinis jos filmas - „1001 nakties gėlelė" (aš labiau pratęs prie originalaus „Tūkstančio ir vienos nakties" gėlės" pavadinimo, bet televizija, matyt, žino geriau). Apie šį filmą Pasolini rašė: „Tai buvo mano labiausiai garbėtroškiškas bandymas, atsakingiausias formos ir stiliaus požiūriu filmas. Idėjinį politinį filmą sukurti lengva. Daug sunkiau yra sukurti „gryną" filmą, kur būtų intriga, kaip klasikų juostose, ir kartu likti už ideologijų ribų, bet ir nenutolti nuo tikrovės. Trijuose trilogijos filmuose paslėpta daug idėjų, pagrindinė - praeities ilgesys, kurį aš stengiausi atkurti ekrane."


Jūsų -

Jonas Ūbis

„7 meno dienos“ Nr.42 (824), 2008-11-21

Versija spausdinimui

Komentarai

anonimas, 2008-12-23 20:17

mama

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti