Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Teatras

Jauniausios teatro kartos balsas

Daiva Šabasevičienė
Julius Paškevičius spektaklyje „Ribos“. K.Žičkytės nuotr.
Jauno dramaturgo ir aktoriaus Juliaus Paškevičiaus drama „Ribos“ teatrinio sezono verpete liko beveik nepastebėta. O spektaklis vertas rimtesnio dėmesio, nes tai anaiptol ne atsitiktinis jaunųjų scenos menininkų programos „Atvira erdvė“ projektas. Šį kartą žodis „jaunųjų“ nusako ne tik kūrėjų amžių, bet ir ryškią poziciją.

OKT teatro scenoje – premjera „Julijus Cezaris“

7 MD
OKT spektaklio „Julijus Cezaris” personažai
OKT/Vilniaus miesto teatras sezoną užbaigs W. Shakespeare’o pjesės „Julijus Cezaris“ premjera. OKT Studijoje naują spektaklį pristatys režisierius Artūras Areima.

Girtas teatru spektaklis

Aurimas Minsevičius
Scena iš spektaklio „Gerbiami piliečiai!“ M.Siruso nuotr.
„Keistuolių teatras“ pakvietė visuomenę „pasigydyti“ savo sopulius menu – išklausyti ir pamatyti agitacinę injekciją „Gerbiami piliečiai!“ pagal Michailo Zoščenkos tekstus. Drįsčiau teigti, kad visuomenės ydų gydymo teatru seansas pavyko ir buvo daugiau ar mažiau paveikus. Tačiau apie viską – iš eilės.

Manifestų šešėlyje

Austėja Adomavičiūtė
Scena iš spektaklio. K.Žičkytės nuotr.
Naujas Gintaro Varno darbas intrigavo ir kėlė tam tikrų lūkesčių dar iki premjeros.

Įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“

7 MD
Auksinis scenos kryžius
Kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną – už 2011-aisiais Lietuvos teatrų scenose nuveiktus darbus premijomis ir atminimo ženklais apdovanoti geriausi šalies teatro menininkai.

Nuolatinės tremties zona

Daiva Šabasevičienė
Airida Gintautaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Miranda“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Kasdienybės skuboje vėl priartėjome prie Pasaulinės (arba Tarptautinės) teatro dienos, kurią 1961-aisiais Suomijos teatro instituto prezidentas Arvi Kivimaa pasiūlė minėti kasmet. Vardan to teatro daugelis verčiasi per galvą: vieni tai daro iš idėjos, kiti – ieškodami naudos, nes teatras – ne tik meno šventovė, bet ir vieta, kurioje lengviausiai įsikuria nieko bendro su teatru neturintys apsišaukėliai.

Pabirų prisiminimų koliažas

Austėja Adomavičiūtė
Scena iš spektaklio „Akmuo“. D.Matvejevo nuotr.
Aktyviausiai po Lietuvos teatrus migruojančio režisieriaus Agniaus Jankevičiaus kūrybiniame kelyje pasitaikė dar viena stotelė – Nacionalinis dramos teatras. Čia įvyko naujausio režisieriaus spektaklio pagal Mariaus von Mayenburgo pjesę „Akmuo“, premjera.

Perpratusi aktoriaus prigimtį

Irena Aleksaitė
1995 m. „Kristoforas“ Danai Rutkutei už knygą „Mano jaunystės teatras“. J.Staselio nuotr.
Vyriausioji mūsų teatrologų karta įžengė į jubiliejinę atkarpą. Tik ką minėjome Antano Vengrio šimtmetį ir visai netikėtai priartėjo Danos Rutkutės devyniasdešimtmetis. Abi datos – tikrai fantastinės, juo labiau kad teatrologo profesija – ne romantiškas pasivaikščiojimas mėnesienoje, o nuolatinis konfliktinis kibirkščiavimas...

Paskelbti 2011 metų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

7 MD
7MD archyvo nuotrauka
Tarptautinę teatro dieną – kovo 27-ąją, už 2011-aisiais Lietuvos teatrų scenose nuveiktus darbus premijomis ir atminimo ženklais apdovanosime geriausius šalies teatro menininkus. Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos, „Auksiniai scenos kryžiai“ ir Boriso Dauguviečio auskaras šiemet tradiciškai bus teikiami Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje.

Formos ir beprasmybės paieškos

Milda Brukštutė
Dainius Tarulis ir Jonas Tertelis. Nuotrauka iš „No Tejetre” archyvo.
Nieko keisto, kad spektaklio veiksmą perkėlus į „Kablį“ ir išnaudojant buvusius geležinkeliečių rūmus kaip teatro sceną atrodo, jog pagaliau žaidžiama ir ieškoma naujų formų.

Nutylėta istorija

7 MD
Marius von Mayenburgo
Kovo 16, 17 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks Mariuso von Mayenburgo pjesės „Akmuo“ premjera. Režisierius Agnius Jankevičius, dailininkė Laura Luišaitytė, spektaklyje vaidina Vaiva Mainelytė, Nelė Savičenko, Jurga Kalvaitytė, Gabrielė Malinauskaitė, Miglė Polikevičiūtė, Monika Vaičiulytė, Agnė Ramanauskaitė ir Paulius Tamolė.

Modernistų manifestai ir pranašystės

Viktorija Ivanova
Julijos Skuratovos eskizas
Su Guillaume’o Apollinaire’o pjese „Teiresijo krūtys“ režisierius Gintaras Varnas susidūrė dar studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau – statydamas „Publiką“. Ir pagaliau režisieriui susapnavus, kad turįs pastatyti spektaklį pagal modernistų manifestus, kovo 15–17 d. pirmoji siurrealistinė pjesė įgaus spektaklio pavidalą Vilniaus teatre „Lėlė“. Apie būsimą spektaklį ir jo medžiagą su režisieriumi Gintaru Varnu kalbėjosi Viktorija Ivanova.

Friedricho Schillerio „Plėšikai“ Kauno dramos teatre

7 MD
Kauno dramos teatro spektaklio „Plėšikai” personažai. Donato Stankevičiaus (KDT) nuotr.
Prieš porą metų Kauno valstybiniame dramos teatre pastatęs Friedricho Schillerio „Klastą ir meilę“, režisierius Artūras Areima ją ironiškai pervadino „Laimingi“. Šįkart, ėmęsis vokiečių klasiko pjesės „Plėšikai“, A. Areima ją visiškai sušiuolaikino.

Daivos Čepauskaitės „Diena ir naktis“ Vilniuje

7 MD
Kauno kamerinio teatro spektaklis „Diena ir naktis”
Kovo 15 ir 20 d. 19 val. Vilniuje, „Menų spaustuvėje“, bus rodomas Kauno kamerinio teatro spektaklis „Diena ir naktis“ pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Duobė“.

Viskas galėjo būti gerai

Sigita Ivaškaitė
„Ir vėl viskas bus gerai“. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Jau dabar galime teigti, kad šis teatro sezonas priklauso atgijusiam Nacionaliniam dramos teatrui. Teigiamai ar ne, bet iš esmės gyvai reaguota į visas premjeras, galbūt išskyrus kiek pro pirštus praleistą Yannos Ross „Chaosą“. Šiaip ar taip, teatras įgyvendino tai, kas pastaruoju metu dažnai pamirštama, – premjeromis pradėjo formuoti konceptualų repertuarą, kuriame ryškiai matyti pasirinkta teminė (šiuo atveju – socialinė) linija. Pradėję sezoną teatro fojė, lyg „apšildydami“ visą pastatą, vėliau perėję į Mažąją salę ir tik tuomet Didžiojoje pristatę du epinio užmojo kūrinius, artėjant pavasariui kūrėjai ir vadovai nusprendė leisti visiems atsikvėpti ir nusišypsoti.

RoRa-manas: subjektyvios teatro istorijos

Viktorija Ivanova
Rolandas Rastauskas „Bermudų trikampis”
„galiu be sviesto galiu be kiaulienos iš bėdos galiu be degtinės bet palikit karštą vandenį!“: Rolandas Rastauskas, Bermudų trikampis. Teatrinės istorijos, Vilnius, Kultūros meniu, 2011, 324 p.

Antkapis svetainėje

Kristina Steiblytė
Doloresa Kazragytė (Motina) ir Rokas Petrauskas (Karlas) Kauno mažojo teatro spektaklyje Mario Fratti „Sesuo“.
Nei Biblijos veikėjai, nei šventieji, nei antikinių mitų personažai neturėjo ypatingų ženklų ar užrašų, pranešančių aplinkiniams apie jų išskirtinumą: beveik visi buvo paprasti žmonės, kuriems dievų sprendimu ar laisvu pasirinkimu suteikta galimybė padaryti kažką neįprasta. Tad ir dabar gatvėje sutiktas paprastas žmogelis gali būti šventasis arba mito veikėjas. O kiekvieną dieną užbaigiantis polifoninis kaimynų choras, svaidantis prakeiksmus, gali būti šiuolaikinės mitologijos kūrėjas. Apie tokius mitinius dabarties veikėjus bando kalbėti Kauno mažajame teatre pastatyto spektaklio „Sesuo“ kūrybinė grupė.

Oskaro Koršunovo „Miranda“ Lenkijoje

7 MD
„Miranda”. D.Matvejevo nuotr.
„Sekmadienį pamačiau „Mirandą“ Naujajame teatre ir buvau sužavėtas aktorių meistriškumu bei režisieriaus jautrumu. Norėčiau, kad jūsų teatras būtų įsikūręs Lenkijoje“, – tokiais žodžiais buvo palydėtas režisieriaus Oskaro Koršunovo naujausias spektaklis Poznanėje.

Vienodi ir išskirtiniai vaikai

Milda Brukštutė
„Šitas vaikas“. K.Žičkytės nuotr.
Per pusantros valandos susipina daugybė temų ir gyvenimų, nes scenoje – tam tikras kaleidoskopas: įvairiausių žanrų ir netgi (ne)profesionalumo lygių mišinys. Taip Nacionalinio dramos teatro scenoje interpretuojama prancūzų dramaturgo ir režisieriaus Joelio Pommerat pjesė „Šitas vaikas“, taip pat pasižyminti kaleidoskopiškumu – vietoje vientisos istorijos pateikiamos dešimt tarpusavyje nesusijusių scenų ta pačia tėvų ir vaikų santykių tema.

Žaidžiame istoriją?

Aurimas Minsevičius
Scena iš spektaklio „Širdis Vilniuje”. D.Matvejevo nuotr.
Naujai parašyta pjesė apie Lietuvai ne itin draugiškas istorines asmenybes – Józefą Piłsudskį ir Feliksą Dzeržinskį – bei pati idėja juos suvesti diskusijai viename spektaklyje nuteikia ironiškam, sarkastiškam požiūriui, gal netgi parodijos tikimybei.

Puslapiai: |1|2|3|4|5|...|8|...|12|...|16|...|20|...|24|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai